Diana JANUŠAITĖ Jaunimo nedarbas Lietuvoje šiuo metu yra mažesnis nei ES vidurkis - per pastaruosius trejus metus jaunimo užimtumas išaugo beveik 26 proc. Tačiau vis dėlto jaunimo nedarbo lygis vis dar gana aukštas. Štai vien Šiaulių apskrityje 2014 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais jaunimas sudarė 37,8 proc. visų užsiregistravusių bedarbių.
Tad kokios pagrindinės jaunimo nedarbo priežastys? Darbo patirties trūkumas? Ar jaunimas neadekvačiai vertina savo sugebėjimus ir tikisi kur kas didesnio atlyginimo, nei darbdaviai gali pasiūlyti?
Statistika – iškalbinga
Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Vaidos Ignotienės teigimu, per 2014 metų sausio-rugpjūčio mėnesius Šiaulių teritorinėje darbo biržoje užsiregistravo 5718 jaunuolių iki 29 metų amžiaus. Jie sudaro 37,8 proc. visų darbo biržoje užsiregistravusių bedarbių. Kas antras jaunuolis iki 29 metų – pirmą kartą pradedantis darbinę veiklą, tarp nekvalifikuotų jaunuolių 58 proc. turi pagrindinį ar žemesnį išsilavinimą. 37,2 proc. jaunų bedarbių – neturi profesinės kvalifikacijos.
Šiaulių teritorinė darbo birža per šių metų 8 mėnesius tarpininkavo įsidarbinant 2037 jauniems bedarbiams (35,6 proc. nuo užsiregistravusių), 346 jaunuoliai organizavo savo verslą, dar 980 jaunuolių buvo nukreipta dalyvauti darbo biržos finansuojamose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Darbo ieško patys
Nepaisant darbo programų ir planų įvairovės, galima manyti, kad darbo biržų veikla didelės įtakos jaunimo nedarbo problemos sprendimui neturi. Paklausti, kaip vertina galimybę įsidarbinti su darbo biržos pagalba, jaunuoliai ją vertina skeptiškai.
„Darbo ieškau savarankiškai, į darbo biržą ar kitus darbo centrus kreiptis neplanuoju. Ką jie man pasakys tokio, ko pati nežinočiau? Kaip bendrauti su darbdaviais, pasiruošti pokalbiui dėl darbo ir kaip parengti gerą gyvenimo aprašymą, informacijos galima rasti internete. Tam nebūtina kreiptis į specialistus“, - sako Daina.
„Į darbo biržą kreipsiuosi tik tuo atveju, kai visiškai nebeteksiu vilties kur nors įsidarbinti arba jei nebeturėsiu iš ko pragyventi ir man prireiks lengvatos ar bedarbio pašalpos“, - atvirauja Rytis. Monika pasakoja, kad į darbo biržą kreipėsi, tačiau vis tiek nesulaukia norimo rezultato. „Visą pusmetį laukiu, kol man pasiūlys norimą ir gerai apmokamą darbą, bet siūlo tik laikinus ir mano lūkesčių neatitinkančius“, - skundžiasi Monika.
Darbdaviai per daug reikalauja
Dažniausiai darbdaviai sako, kad jaunuoliams darbą susirasti sunku, nes jie dirba neproduktyviai ir neduoda laukiamų rezultatų. Be to, esą yra rizika, kad investavus į žinias ir mokymą, jauni žmonės gali išeiti pas konkurentus. Taip pat jaunimas linkęs reikalauti geresnių darbo sąlygų, todėl darbdaviui ne visuomet paranku darbinti jauną žmogų.
Tuo tarpu patys jaunuoliai teigia, kad darbo nesusiranda, nes darbdaviai vienu metu reikalauja ir gero išsilavinimo, ir darbo patirties.
„Darbdaviai turėtų suprasti, kad praktika įgyjama ne studijų metu, bet dirbant. Kaip aš tos patirties įgysiu, jei manęs niekas nenori įdarbinti“, - svarsto Jolanta.
Mantas mano, kad nedarbas sumažėtų, jei studijuoti suplanuotų vietų skaičius būtų sukurtas, atsižvelgiant į tai, kokių specialistų šalyje iš tiesų trūksta.
„Priimamų studijuoti naujų studentų pagal studijų sritis reguliavimas leistų apriboti kelių sričių specialistų perteklių ir padidintų reikiamų ir trūkstamų specialistų pasiūlą“, - siūlo Mantas. Egidijaus nuomone, jaunuoliai darbą susirastų lengviau, jei valstybė vykdytų tinkamesnę politiką pensijų atžvilgiu.
„Didesnių pensijų mokėjimas garantuotų geresnį gyvenimo lygį ir paskatintų nebedirbti pensinio amžiaus žmonių. Taigi atsirastų daugiau laisvų darbo vietų“, - pastebi Egidijus.
Trūksta motyvacijos
O štai Jaunimo darbo centro Šiauliuose vedėjos Jolantos Bagdonavičienės teigimu, pagrindiniai jaunuolių integracijos į darbo rinką trukdžiai yra bendravimo įgūdžių stoka, nepasitikėjimas savimi ir kitais, neadekvatus savęs vertinimas, menka mokymosi, darbinės veiklos motyvacija, laiku nesusiformavęs pareigingumo, atsakomybės jausmas, negebėjimas prisistatyti, įvardinti asmenines savybes, negebėjimas iškelti tikslą ir numatyti uždavinius, noras gauti daug, neįdedant jokių pastangų.
„Jaunimui neretai trūksta tokių asmeninių savybių ir įgūdžių, kaip motyvuotumas, iniciatyvumas, atsakingumas, komunikabilumas, kritiškas požiūris, kūrybiškumas, laiko planavimas, darbas komandoje. Pagrindinė problema, kurią įvardija darbdaviai, – motyvacijos stygius. Darbdaviai mielai priima į darbą gebančius dirbti savarankiškai ir komandoje, gebančius susitvarkyti su dideliu srautu skirtingų užduočių, motyvuotus, dirbančius su aistra, darbščius, atsakingus, patikimus, komunikabilius jaunus asmenis“, - sako J. Bagdonavičienė.
Aktyviausiai karjera rūpinasi 20 – 25 metų jaunuoliai
Siekiant mažinti jaunimo nedarbą, visos Jaunimo darbo centro paslaugos yra nemokamos ir teikiamos tiek registruotiems, tiek neregistruotiems darbo biržoje asmenims.
„Čia jie gauna kokybiškas paslaugas, susijusias su įdarbinimu, profesiniu orientavimu, savarankiško užimtumo skatinimu, karjeros planavimu ir bendrųjų gebėjimų didinimu. Į Jaunimo darbo centrą jaunus žmones kviečia kvalifikuoti, geranoriškai nusiteikę darbuotojai, įdomiai pateikta aktuali informacija ir spalvinga bei jauki aplinka“, - išskiria Darbo centro vedėja.
Anot jos, centro organizuojamoje veikloje dalyvauja jaunimas nuo 16 iki 29 metų, aktyviausi 20-25 metų jaunuoliai.
Jie labiausiai domisi informacija apie laisvas darbo vietas, profesijos įgijimo ir perkvalifikavimo galimybes. Prašo patarimų, kaip parengti gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką. Jaunimo darbo centre padėta parengti gyvenimo aprašymų - daugiau nei 2400 jaunuolių.
Apie nuosavą verslą negalvoja
Ypatingų laimėjimų jaunuoliai nepasiekia ir verslo srityje. Nors darbo centre vyksta užsiėmimai apie verslo pradžią, sąlygas ir galimybes, juose jauni žmonės dalyvauja vangiai. Iki šiol į užsiėmimus buvo užsiregistravę tik 96 jaunuoliai.
„Galimybės kurti savarankišką verslą net nesvarstau. Pirmiausia neturiu pradinio kapitalo, iš banko skolintis nenoriu, be to, tam reikia turėti nemažai papildomų pinigų įvairiems mokesčiams. Manau, šiuo atveju mažiausiai rizikuoja pasiturintys asmenys, turintys tikrai gerą verslo idėją“, - prisipažįsta Marius.
„Tai labai rizikinga. Mus bet kada gali nubausti, jei ką nors padarysime kitaip. Be to, įstatymai labai dažnai keičiasi - reikia nuolat juos sekti ir domėtis. Aš manu, kad dabar dar nėra sąlygų, kad jauni žmonės elgtųsi drąsiai ir rizikuotų savo kailiu“, - svarsto Lukas.
Vis dėlto egzistuoja optimistų, manančių, kad Lietuvoje savo verslą įkurti įmanoma.
„Informacijos apie verslumą yra pakankamai. Galima dalyvauti įvairiuose projektuose, konkursuose ir siūlyti savo idėjas. Tokiu būdu įmanoma gauti paramą verslo pradžiai. Šiuo metu lankau darbo biržoje organizuojamus verslo kursus. Galbūt ateityje pavyks realizuoti pirmines idėjas ir iš to pragyventi“, - viliasi Edita.
Jaunimo darbo centro Šiauliuose vedėja J. Bagdonavičienė: „Darbdaviai mielai priima į darbą gebančius dirbti savarankiškai ir komandoje, gebančius susitvarkyti su dideliu srautu skirtingų užduočių, motyvuotus, dirbančius su aistra, darbščius, atsakingus, patikimus, komunikabilius jaunus asmenis.“
