Į „Jaunimo linijos“ savanorius skambinantieji nuo šiol galės kreiptis visą parą: anksčiau tik nuo ketvirtos valandos popiet iki ryto dirbę savanoriai padėti galės gausesniam žmonių būriui. Tai, anot emocinės paramos telefonu ir internetu „Jaunimo linija“ vadovo Pauliaus Skruibio, labai svarbu, mat skambinančiųjų dėl savižudybių – dukart daugiau.
Pakelti ragelį – didelė atsakomybė
Tiesa, tam, kad „Jaunimo linija“ sėkmingai veiktų ir naktimis, reikia kur kas daugiau savanorių, bet, pasak P. Skruibio, nedidelė problema, mat norinčių padėti atsiranda kur kas daugiau nei jų tarnyba gali priimti. „Yra nuomonė, kad mūsų visuomenė susvetimėjusi, bet norinčių padėti žmonių yra daug, tereikia sudaryti sąlygas jiems dirbti“, – tikino jis.
"Padėti kitiems nori daugybė žmonių", - sakė P. Skruibis (R. Kondratjevo / Balsas.lt nuotr.)
„Tapti savanoriu gali ne bet kas, mat pirmiausia pusę metų lankomi specialūs kursai, kurių didžiąją dalį sudaro praktinių įgūdžių formavimas. Ir netgi po kursų mes atidžiai stebime, ar žmogus iš tiesų gali dirbti savanoriu, – pasakojo „Jaunimo linijos“ vadovas. – Net ir po to ilgo laiko dar nereiškia, kad žmogus automatiškai tampa oficialiu mūsų savanoriu. Pakelti „Jaunimo linijos“ ragelį yra labai didelė atsakomybė.“
Pristatant „Jaunimo linijos“ galimybes dirbti visą parą buvo įteikti diplomai trylikai „šviežiausių“ savanorių, kurie neseniai baigė kursus ir jau keliskart spėjo atsiliepti į pagalbos skambučius. „Jų parengimas mums leido pradėti darbą visą parą“, – tvirtino P. Skruibis. Skaičiuojant per visą Lietuvą, prie „Jaunimo linijos“ darbo iš viso prisidėjo apie 50 žmonių.
Padėjus žmogui užplūsta geras jausmas
Savanorės diplomą gavo ir mediciną studijuojanti Jovita. „Dar tik užvakar pirmą kartą kėliau „Jaunimo linijos“ ragelį ir, pakeldama, pamačiau atvirutę su užrašytais Dalai Lamos žodžiais: „Jeigu manai, kad esi per mažas ką nors pakeisti, pamėgink pamiegoti su uodu“. Todėl ir prisijungiau prie šios „uodų kompanijos“, kuri nuoširdžiai stengiasi išbudinti kai kurias miegančias problemas, nes manau, kad galiu kažką pakeisti“, – sakė mergina.
Savanorė Jovita visai neseniai pradėjo darbą pagalbos tarnyboje (R. Kondratjevo / Balsas.lt nuotr.)
Medicinos mokslų studentė pasakojo, kad universitete gauna struktūrines žinias apie ligas, žmogaus kūną, jo gydymą. „Tačiau mūsų nemoko, kaip bendrauti su žmogum. Todėl atėjau čia“, – tvirtino Jovita.
Paprašyta apibūdinti, koks jausmas lieka pakėlus pirmą kartą „Jaunimo linijos“ ragelį ir pasikalbėjus su žmogum, kuris turi problemų, nusijuokusi mergina tarstelėjo: „Geras! Jaučiu, kad kažką darau, kad nesu nuošaly, prisidedu prie tų žmonių, kuriems sunku, problemų sprendimo.“
Jovita prisipažino, kad labiausiai bijo per daug įsitraukti į skambinančiųjų problemas ir prisiimti per daug atsakomybės: „Juk ne visada gali žmogui padėti, o kai prisiimi per daug atsakomybės ir tikiesi, kad žmogui padėsi, o taip neįvyksta, smarkiai nusivili“, – pasakojo savanorė.
Telefonai skamba nuolat
„Jaunimo linijos“ vadovas P. Skruibis pasakojo, jog ilgą laiką tarnyba po truputį didino savanorių skaičių ir plėtė savo darbo valandas, bet būtent šiemet dėl rėmėjų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavyko įgyvendinti senus planus ir svajones – dirbti visą parą. „Paruošėme pakankamai savanorių, kad galėtume padengti likusį paros laiką nuo 7 ryto iki 16 valandos, – sakė tarnybos vadovas. – Tikrai paprasčiau prisiminti šūkį „Jaunimo linija“ – visą parą“ nei aiškinti, kuriomis valandomis dirbama darbo dienomis, o kuriomis – savaitgaliais.“
Paulius Skruibis pasakojo, kad pagalbos telefonai skamba nuolat (R. Kondratjevo / Balsas.lt nuotr.)
Jis tikino, kad tarnybos darbas rytais – ypač svarbus. „Yra atlikti tyrimai, kuriais remdamasis galiu pasakyti, kad daugiausiai savižudybių įvyksta rytinėmis valandomis“, – pabrėžė „Jaunimo linijos“ vadovas.
Anot jo, šis rytinis laikas sudėtingas dėl to, kad visi savanoriai yra arba studentai, arba dirbantys žmonės, todėl darbo linijoje valandas nuolat tenka derintis.
„Mūsų telefonai skamba nuolat, todėl negalim pasakyti, kad skambinančių vis daugiau. Reikėtų plėsti ne tik darbo laiką, bet ir didinti vienu metu galinčių atsiliepti žmonių skaičių“, – tvirtino P. Skruibis.
Dukart daugiau skambučių dėl savižudybių
Vis dėlto pakitimų yra. Anot tarnybos savanorių ir jų vadovo, dukart dažniau skambina žmonės, ketinantys nusižudyti arba pranešantys apie tą padaryti ketinančius draugus, artimuosius, pažįstamus, nors bendra šalies savižudybių statistika didėja neženkliai. „Kartu su Andriumi Mamontovu įgyvendiname iniciatyvą „Nebijok kalbėti“ ir visus praėjusius metus, visus šiuos metus nebijome kalbėti apie savižudybę. Važinėjame po mažus miestelius, kalbamės su jų gyventojais ir raginame juos nebijoti savižudybės temos, kad galėtų patys vieni kitiems padėti“, – pasakojo P. Skruibis.
Jis tvirtino, kad dėl savižudybių „Jaunimo linija“ sulaukia maždaug keturių skambučių per parą. „Tai – viena dažniausių problemų. Tačiau jų spektras kur kas platesnis: tai santykių problemos, patyčios, smurtas, seksualinė prievarta, patirta netektis, konfliktai ir kitos problemos, būdingos jauniems žmonėms. Mums skambina dėl visko, ką tik galima sugalvoti“, – sakė tarnybos vadovas.
Anot jo, didėjantis skambučių skaičius dėl savižudybės rizikos reiškia ne tik problemų gausą, bet ir tai, kad „Jaunimo linijos“ savanorių skatinimas nebijoti kalbėti yra išgirstas ir žmonės nebijo kreiptis. P. Skruibis prisiminė ir prieš kelis mėnesius ant tiltų pakanbintas lenteles, kurios mąstantiems apie savižudybę primena, jog dar yra žmonių, kuriems jie rūpi bei nurodo pagalbos tarnybų telefonus. „Po šių lentelių pakabinimo taip pat sulaukėme daugybės skambučių, o skambinantys nurodydavo, kad būtent pamatę lenteles nusprendė kreiptis pagalbos“, – tvirtino tarnybos vadovas.
Jeigu susidūrėte su problemomis, norite pasikalbėti ir išsipasakoti, sulaukti patarimo, galite nemokamai kreiptis į psichologinės bei emocinės pagalbos tarnybas:
„Vilties linija“: tel. 8 800 60700
„Jaunimo linija“: tel. 8 800 28888.
