Apklausus 19–29 metų jaunimą, gyvenantį įvairiose Lietuvos savivaldybėse, paaiškėjo, kad dauguma (60,8 proc.) jaunų žmonių mano, jog įsidarbinant svarbiausia – asmeninės pažintys. Daugiau nei pusė (56,1 proc.) apklaustųjų įsitikinę, kad svarbiausia – ankstesnė darbo patirtis. Kiek mažiau (52,3 proc.) mano, jog gauti darbą padeda įgytas išsilavinimas. Mažiausiai, jaunų žmonių nuomone, padeda užsienio kalbos mokėjimas. Tokie duomenys paaiškėjo atlikus ir palyginus jaunimo problematikos tyrimus 53-ose Lietuvos savivaldybėse. Išsamūs tyrimai apie darbą, mokslą, draugus ir daugelį kitų jauno žmogaus gyvenimo sričių buvo atlikti Jaunimo reikalų departamento prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu, įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Integruotos jaunimo politikos plėtra“. Tyrimuose dalyvavo kiek daugiau nei 23 tūkst. jaunų žmonių, kurių amžius – nuo 14 iki 29 metų.
Merginos pagal specialybę dirba dažniau
45 proc. tirtų jaunuolių dirba pagal įgytą arba studijuojamą specialybę. Pastebėta, kad kuo vyresni jaunuoliai, tuo dažniau jie dirba pagal įgytą specialybę. 8,3 proc. dirbančių jaunuolių neturi jokios specialybės.
Nustatyta, kad pagal specialybę dažniau dirba moterys nei vyrai. Įdomu tai, kad dirbančios pagal įgytą specialybę jaunos moterys nurodė, kad kruopščiai rinkosi, ką studijuoti. Be to, paaiškėjo, kad moterys lengviau negu vyrai susitvarko su darbe kylančiais iššūkiais, tačiau iš viso tik 15, 5 proc. dirbančių jaunų žmonių teigė, kad su savo darbu susitvarko lengvai arba labai lengvai.
Vaikinams lengviau derinti darbą ir studijas
Jauni vyrai daug dažniau nei moterys neturi jokios specialybės ir pradeda dirbti jaunesniame amžiuje. Taip pat vyrai dažniau nei moterys dirba ne pagal specialybę ir nurodo, kad tokį pasirinkimą padarė todėl, kad darbas pagal specialybę būtų mažiau apmokamas. Vaikinai teigia lengvai derinantys studijas ir darbą, o merginos dažniau nurodo, kad joms sunku vienu metu dirbti ir mokytis.
Ketvirtadalis (26,6 proc.) dirbančiųjų teigė, kad sąmoningai rinkosi būsimą profesiją arba specialybę: domėjosi jai keliamais reikalavimais, įsidarbinimo galimybėmis, konsultavosi su tėvais ir mokytojais. 13,8 proc. dirbančiųjų prisipažino, kad savo būsima profesija domėjosi mažai.
Verslūs – tik 10 proc.
Dauguma – 84,9 proc. – dirbančių jaunų žmonių nurodė, kad yra samdomi darbuotojai. Tik 6,6 proc. – jaunuolių užsiima individualia veikla, turi individualios veiklos arba verslo pažymėjimus. 6,9 proc. nurodė, kad turi savo verslą, tačiau sėkmingai verslauti sekasi tik pusei iš jų. Iš savo verslo išgyvena tik 3,5 proc. apklaustų jaunuolių. Taigi, tik 10,1 proc. jaunų žmonių Lietuvoje yra verslūs, t.y., turi savo verslą arba verčiasi individualia veikla.
Dauguma dirbančių jaunuolių (70,5 proc.) dirba visą darbo dieną. Tik 2,5 proc. prisipažino, kad dirba neoficialiai, vadinasi, nelegaliai. Mažiausiai iš dirbančiųjų samdomą darbą nurodė, kad imasi atsitiktinių darbų. Taip sau duona užsidirba 1,8 proc. jaunų žmonių.
