„Ko vis ieškai, žmogau, it paukštis, / Ko vis lauki ant ilgo kelio? / Negali be dangaus gyventi, / Negali gyvent ir be žemės...“, - Vytauto Kernagio daina „Ko nerimsti, žmogau, it paukštis“ prasidėjo muzikinis vakaras „Dedikacija Kernagiui“ Vilniaus Šv.Kotrynos bažnyčioje, rašo „Respublika“.
Iš Maestro lūpų
Vilniaus mokytojų namų organizuotas ir šių namų kiemelyje planuotas renginys dėl lietaus ir gegužės pabaigai neįprasto šalto vėjo persikėlė į kitoje gatvės pusėje esančią Šv.Kotrynos bažnyčią. Norinčių paklausyti, prisiminti Maestro buvo tiek daug, kad neužteko sėdimų vietų ir dalis žmonių visą koncertą ramstė bažnyčios sienas. Bet ne komforto tą vakarą susirinkę ieškojo. Muzikinis vakaras, kaip ir kiti praėjusią savaitę Vilniaus rotušėje, Palangos klube „Vandenis“ bei Klaipėdos menų fakulteto salėje įvykę koncertai, buvo skirtas mylimam muzikantui V.Kernagiui atminti.
„Bet jei ieškai - ieškok iki galo, / Tam sparnai tau kaip paukščiui duoti./ Ir jei klysi, tai klysk iki galo, / Kad daugiau klaidų nekartotum...“ - skambėjo įrašytos dainos, kurias atkilo pats Maestro. Tik publiką jis stebėjo iš scenos priekyje pastatytos nuotraukos...
Susitiko visos kartos
Vilniaus mokytojų namų projektų vadovas Juozas Žitkauskas, organizavęs muzikinį vakarą „Dedikacija Kernagiui“, teigė, kad tradicinį dainuojamosios poezijos svetainės koncertą paskyrė V.Kernagiui atminti, nes yra už daug ką jam dėkingas. „Šį rudenį įvyks jau šeštasis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai - aš“. Manote, mes patys pasirinkome šį pavadinimą? Ne, tai Vytauto pasiūlytas pavadinimas“, - pabrėžė J.Žitkauskas. Jis prisiminė, kaip V.Kernagis svarstė, koks pavadinimas tiktų festivaliui. „Reikia, kad stipriai skambėtų“, - toks Maestro argumentas įstrigo J.Žitkauskui. Taip V.Kernagio dainos „Nenusigąsk, tai aš“ pakuždėta idėja tapo dainuojamosios poezijos festivalio pavadinimu.
Muzikiniame vakare „Dedikacija Kernagiui“ dainas festivalio krikštatėviui skyrė muzikanto bičiuliai, kolegos ir jaunieji bardai, užaugę su Maestro muzika. Koncerte dalyvavo Jonas Talandis, Giedrius Arbačiauskas su žmona Agne, Olegas Ditkovskis, Gediminas Storpirštis, Mindaugas Ancevičius, Domantas Razauskas, Vytautas V.Landsbergis, Ovidijus Jucys, Kreivas (Jonas Krivickas) ir Raimonda, Dominyka Adomaitytė, Vilniaus šv.Kristoforo mokyklos grupė „Gimę čia“.
Mokytojas iš didžiosios raidės
Kalbinami jaunieji muzikantai neslėpė: nors asmeniškai nepažinojo V.Kernagio, jis savo dainomis formavo jų pasaulėžiūrą. „Man jo dainos darė didelę emocinę įtaką“, „Mane mokė atskirti gera nuo blogo“, - tokių prisipažinimų nuskambėjo ne vienas.
Viena mergina sakė, kad žinia apie V.Kernagio netektį ją labai sukrėtė. „Visą naktį praklausiau jo kūrinių sėdėdama ir žiūrėdama į vieną tašką, - kalbėjo ji. - V.Kernagis man buvo kaip popiežius. Kai gimiau, jis buvo, ir atrodė, kad visą mano gyvenimą bus kur nors šalia. Tačiau mirtis pasiglemžė Joną Paulių II-ąjį, dabar - ir mūsų mylimą V.Kernagį... Sunku susitaikyti su netikėtu mūsų dvasinių mokytojų išėjimu...“
Kokį Maestro prisimena jaunimas? „Nebuvo tekę su juo bendrauti, bet, pamenu, viename renginyje netikėtai susidūriau su juo užkulisiuose, Vytautas paspaudė man ranką ir lyg pažinodamas nuo gimimo užkalbino, - prisiminė vienas iš koncerte „Dedikacija Kernagiui“ dalyvavusių jaunųjų bardų. - Tad Maestro atminty išliko kaip labai artimas, savas, komunikabilus žmogus. O ką jau kalbėti apie jo kūrybą, tik išgirdus dainą, iškart norisi ją dainuoti“.
Kalbinami jaunuoliai taip pat pasidalijo savo nerimu dėl originalios V.Kernagio kūrybos ateities. „Šis vakaras Šv.Kotrynos bažnyčioje - labai nuoširdus, tačiau bijome, kad iš V.Kernagio mirties nebūtų kuriamas kičas, kad nesugalvotų televizijos jo dainų perdarinėti į „popsą“, - liūdnai kalbėjo jaunieji bardai.
Gintarė ŠATKAUSKAITĖ
