Šiai ministro idėjai pritarė ir Lietuvos kaimo parlamentas, draugėn subūręs bendruomenių, kaimo organizacijų ir vietos valdžios atstovus. Žemės ūkio ministerijoje apsilankę kaimo parlamentarai ypač akcentavo jaunimo trūkumo, verslumo, socialinių paslaugų teikimo, bendruomeniškumo problemas kaime. „Jaučiame, kad vietos bendruomenių lyderiai pavargo, iniciatyva slūgsta, todėl mes stengiamės ją aktyvinti. Ypač esame susirūpinę dėl jaunimo, kuris kelia sparnus iš kaimo – privalome rasti būdų, kaip išlaikyti juos gimtinėje“, – sakė gerai kaimo problemas žinanti Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos vadovė Guoda Burokienė, pirmiausia siūlydama jaunimui suteikti galimybę apsirūpinti būstu.
Ministras V. Jukna pritarė, kad svarbiausia yra pastovumas – išlaikyti jauną žmogų kaime ir padėti jam atsistoti ant kojų. „Šiame darbe reikės ne tik Žemės ūkio ministerijos, bet ir kitų ministerijų pastangų, kad pasiektume teigiamų rezultatų. Bendra tarpžinybinė darbo grupė kartu su Kaimo parlamento atstovais turės parengti rimtą ilgalaikę kaimo plėtros programą, kurią patvirtintų Vyriausybė“, – situaciją apibūdino iniciatyvos ėmęsis ministras.
Pasak ministro, programą, kurioje būtų iškelti konkretūs tikslai ir numatyti finansavimo šaltiniai jiems įgyvendinti, reikia parengti tam, kad valdžioms keičiantis prioritetai nebūtų kaitaliojami, kad programa būtų įgyvendinama numatytaisiais etapais. Kaip sėkmingą pavyzdį V. Jukna paminėjo Lietuvos 2014–2020 m. gyvulininkystės sektoriaus plėtros programą 7-eriems metams .
Žemės ūkio ministerijos informacija
