Vida Tavorienė
Liko daugiau nei mėnuo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos projektui tobulinti ir pasiūlymams teikti. Gegužės 4 d. jis turi pasiekti Briuselį, kur ne vieną mėnesį užtruks jo vertinimas ir derinimas. Pirmuosius projektus rengti bus galima ne anksčiau kaip rudenį.
Jaunieji ūkininkai, susirinkę į Panevėžio rajono savivaldybę išklausyti, kokiomis sąlygomis jie bus remiami naujuoju finansiniu laikotarpiu, Žemės ūkio ministerijos atstovą apibėrė klausimais.
Mažiau skolinsis iš bankų?
Pinigų kaimo plėtrai sumažėjo beveik milijardu litų, tad ir patvirtinus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) paramos paklodę dar bus bandoma timptelėti į kurią nors pusę.
Jauniesiems ūkininkams numatyta atseikėti 223 mln. litų – maždaug 79 mln. litų mažiau nei buvo skirta praėjusiu finansiniu laikotarpiu. Tačiau jauniesiems ūkininkams nusiminti dėl to nereikėtų, nes jiems skirta paramos pyrago dalis gali ir pastorėti. Taip atsitiko 2007–2013 metais. Tada jiems buvo numatyta apie 215 mln. litų, tačiau po lėšų perskirstymo atiteko beveik 302 mln. litų.
Jaunieji ūkininkai ir džiaugėsi, ir buvo susirūpinę dėl būsimos paramos. Pirmiausia jie palankiai vertino tai, kad paramos suma įsikurti padidinta nuo 138 tūkst. litų iki 241,5 tūkst. litų. Tačiau dabar bus atlyginama ne 100 proc., o 80 proc. tinkamų išlaidų.
Dar džiugiau ūkininkai sutiko planuojamą įtvirtinti jiems parankų sąskaitų mokėjimo būdą. „Tiekėjui turėsime apmokėti tik 20 proc. išlaidų, o 80 proc. paramos lėšų jiems tiesiai perves Nacionalinė mokėjimo agentūra. Tokiu atveju mums nereikės skolintis visos reikalingos sumos iš banko ir mokėti palūkanų, aptarnavimo mokesčių. Dar žadama, kad bankai lengvatinėmis sąlygomis paskolins 20 proc. projektui įgyvendinti reikalingų nuosavų lėšų“, – numatytus privalumus vardijo Rokiškio rajono ūkininkas Mindaugas Petkevičius.
Tačiau dar reikia palaukti, ar tam, kad įgyvendinant jaunųjų ūkininkų įsikūrimo projektus iš dalies būtų aplenkiami bankai, pritars Europos Komisija (EK). „Jei būtų pritarta, galbūt tokį būdą galima būtų taikyti įgyvendinant ir kitas priemones“, – sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir Investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Pupius.
Nežinia ir tai, ar EK leis paramos lėšomis įsigyti ūkinių gyvūnų. „Problema ta, kad vienas ES teisės aktas to neleidžia, o vadovaujantis kitu dokumentu galima remti ūkinių gyvūnų įsigijimą. Ar tam bus skiriama parama, priklausys nuo derybų vertinant KPP projektą“, – aiškino ŽŪM atstovas.
KPP projekte numatyta, kad paramą gavę jaunieji ūkininkai per 18 mėnesių nuo įsikūrimo datos turės atitikti „aktyvaus ūkininko“ sąvoką, dėl kurios diskutuojama ir ginčijamasi. Vadovaujantis EK siūlymu, „aktyvaus ūkininko“ apibrėžimą atitiktų mūsų „sofos ūkininkai“.
Nauja tai, kad paramos ūkiui kurti prašančiam jaunajam ūkininkui nebereikės turėti nuosavos žemės. O jei įsikuriant valda atidalijama, atidalijamos valdos dydis turi būti ne mažesnis kaip 30 ha, išskyrus atvejus, kai keičiama ūkio specializacija.
Kooperatyvai į užribį?
Po susitikimo su ŽŪM atstovu jaunieji ūkininkai buvo ir nustebę, ir nusivylę dėl numatytos menkos finansinės paskatos kooperatyvams. „Ne vienam kooperatyvui reikia paramos, kad tvirčiau atsistotų ant kojų. Daug kas tikėjosi, kad sulauks palaikymo. Tačiau susipažinus su KPP projektu teko nusivilti“, – sakė Akmenės rajono ūkininkas Valius Ąžuolas.
Jis ūkininkauja kartu su mama ir priklauso dviem grūdų augintojų kooperatyvams. „Žinau, kad keli grūdų augintojų kooperatyvai yra numatę investuoti į grūdų džiovinimo bei valymo įrangą ir laukia paramos. Tačiau dabar akivaizdu, kad kooperatyvams jokio išskirtinumo nebus“, – nusivylimo neslėpė javų augintojas.
V.Ąžuolas prisipažino, jog jam darosi pavydu stebint kaimynų latvių galimybes kooperuotis. „Praėjusio laikotarpio Latvijos kaimo plėtros programoje atskira eilute buvo išskirtas finansavimas kooperatyvams. Gali būti, kad ir dabar jie daugiau dėmesio skirs kooperacijai. O mes vėl dirbsime atskirai ir kiekvienas sau statysime grūdų bokštus arba už šias paslaugas mokėsime supirkėjams“, – samprotavo Akmenės rajono ūkininkas.
Stiprins kaimynų pasitikėjimą
KPP projekte numatyta, kad javų augintojų kooperatyvai grūdų valymo ir džiovinimo įrangai įsigyti galėtų tikėtis 30 proc. paramos už tinkamas projekto išlaidas. Daugiau paremti (paramos intensyvumas iki 50 proc.) numatyta prioritetinius sektorius: gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės.
J.Pupius pabrėžė, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu atsiras naujovė, kuri tikrai sudomins ūkininkus. Tai – parama kolektyvinėms investicijoms. „Pavyzdžiui, jei keli ūkininkai susitaria ir kartu perka techniką, jiems numatoma papildoma parama. Toks bendradarbiavimas būtų panašus į kooperaciją, tačiau tai neturi būti kooperatyvas“, – aiškino ŽŪM vyriausiasis specialistas.
Jauniesiems ūkininkams, dirbantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, sutarus dėl kolektyvinės investicijos, paramos intensyvumas gali būti 20 proc. didesnis.
Ūkininkai nevienareikšmiškai vertino ketinimus labiau skatinti ne kooperatyvų steigimą ir veiklą, o kelių kaimynų sutarimą kartu investuoti ir siekti paramos. „Keista, kad kooperatyvams tokios paramos nenumatoma, o kelių tarpusavio sutarimą radusių ūkininkų projektas turės privalumų. Kita vertus, tokios galimybės paskatins ūkininkus pasitikėti vieni kitais. Tai gali būti tikros kooperacijos užuomazgos“, – svarstė Panevėžio rajono ūkininkas Osvaldas Dirsė.
Jaunieji žemdirbiai pripažino, kad kolektyvinių investicijų rėmimas iš dalies gali būti efektyvesnė ūkininkų sutelkimo priemonė nei kooperatyvas.
Pasak rokiškėno M.Petkevičiaus, bėda ta, kad mūsų šalyje per menkas sietas fiktyviems ir tikriems žemdirbių kooperatyvams atsijoti. „Ūkininkai pateikė daug pasiūlymų, kaip patobulinti žemės ūkio kooperatyvų pripažinimo taisykles, tačiau Žemės ūkio ministerija juos atmetė, ir viskas liko kaip buvę. Taigi perdirbimo ar žaliavų supirkimo bendrovės gali suburti 5 žmones, įsteigti žemės ūkio kooperatyvą ir gauti paramą“, – sakė valdžios pastangų išgryninant kooperaciją pasigendantis ekologiškų produktų gamintojų kooperatyvo „Eko tikslas“ vadovas.
Rems inovacijas
Ūkininkų susidomėjimo sulaukė ir nauja priemonė „Bendradarbiavimas“, kuriai pagal KPP projektą atseikėta daugiau nei 200 mln. litų. „Ir mums, ir ūkininkams tai – naujas dalykas“, – pastebėjo J.Pupius.
Ši priemonė skatins ūkininkus pasitelkti mokslininkus bei konsultantus ir diegti inovacijas. Paramą bus galima gauti Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėms kurti ir jų veiklai, bei smulkių ūkių bendradarbiavimui skatinti. Europinės lėšos bus skiriamos bandomiesiems projektams ir naujų produktų, procesų ir technologijų plėtrai, trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu. Europos inovacijų partnerystė – nauja ir mūsų žemdirbiams dar neįprasta sąvoka. Tai – naujas kaimo plėtros inovacijas skatinantis instrumentas, kurio tikslas – sujungti mokslą ir praktinį inovacinių metodų taikymą žemės ūkyje, miškininkystėje bei kaimo vietovėse ir taip sukurti aukštesnę pridėtinę vertę.
Kaip aiškino ŽŪM atstovas, Europos inovacijų partnerystės grupės galės kurtis jungtinės veiklos ar kitais pagrindais. Parama bus skiriama projektams, kuriuose dalyvaus ne mažiau kaip du subjektai. Būtinai bent vienas EIP veiklos grupės narių turės būti mokslo ir (ar) studijų institucija, mokslininkas arba jų grupės. „Pavyzdžiui, du ūkininkai, iš kurių vienas augina žemės ūkio produkciją, o kitas – pakuoja, gali pasitelkti mokslininką ar inovatyvią idėją siūlantį specialistą, kuris padėtų patraukliai pateikti rinkai naują produktą“, – aiškino J.Pupius.
Rėmimo bus galima prašyti atitinkamos srities studijų, galimybių studijų, tiesioginėms su projekto plano įgyvendinimu ir parengimu susijusioms išlaidoms, brokerio paslaugoms, einamosioms bendradarbiavimo sąnaudoms apmokėti ir kt. Paramos suma gali padengti iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
