Respublikinėje Šiaulių ligoninėje praktikos semiasi septyni gydytojai rezidentai. „Šiaulių krašto“ kalbinti jaunieji medikai apgailestavo dėl mažų rezidentų atlyginimų, tačiau vienbalsiai tikino norintys likti dirbti Lietuvoje.
Ligoninės vadovas žadėjo jų laukti, nes jaunų specialistų trūksta visoms Lietuvos ligoninėms.
Praktika – gera, bet mažai apmokama
Praeitą savaitę surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo penki iš septynių šiuo metu Šiaulių ligoninėje reziduojančių jaunų gydytojų, tuo metu galėjusių atsitraukti nuo darbo.
Visas penketukas Šiaulius rezidentūrai pasirinko dėl galimybės pasisemti daugiau praktinių įgūdžių.
Vidaus ligų skyriaus jaunesnioji gydytoja rezidentė, šiaulietė Alina Tvarušytė studijuoti medicinos išvyko į Kauną, tačiau reziduoti grįžo į gimtinę: „Kaune vienai ligoninei teko 17 rezidentų, vienam gydytojui – apie du rezidentus, tai reiškia, kad visas darbas ir praktika dalinasi iš dviejų. Ten dažniausiai rezidentams tenka surašyti ligos istorijas, pasikalbėti su pacientais ir tuo jų darbas baigiasi.
Šiauliuose galime stebėti gydytojus, atliekant įvairias procedūras, šie mielai komentuoja savo darbą, paaiškina jį teoriškai. Turime daugiau galimybių tobulėti.“
Kolegei pritarė kita to paties skyriaus jaunesnioji gydytoja rezidentė Donata Paškevičiūtė iš Pakruojo.
Prieš tai metus ji rezidavo Kauno respublikinėje ligoninėje. Pripažino, kad jau per pirmąsias tris Šiauliuose praleistas savaites gavo daugiau darbo ir atsakomybės nei Kaune.
„Sudėtingiausia kol kas – paskirti gydymą. Teorinių žinių, padedančių nustatyti ligą jau turime, o praktinių dar trūksta“, – pasakojo ji.
Šilutiškė, Nefrologijos – toksikologijos skyriaus jaunesnioji gydytoja rezidentė Vaida Orentaitė rezidentūros sąlygas Šiauliuose taip pat gyrė: „Tačiau pritariu kolegoms ir dėl per mažo mūsų atlyginimo. Kaip visi pirmų-antrų metų rezidentai gaunu fiksuotą atlyginimą „ant popieriaus“ – apie 1200 litų, kas „į rankas“ sudaro apie 970 litų. Išgyventi įmanoma, bet norėtųsi ir tobulėti.“
Dirba kaip visaverčiai gydytojai
Būsimųjų chirurgų vadovas – ligoninės direktoriaus pavaduotojas chirurgijai Antanas Pauliukas pasakojo, kad rezidentai per 3–5 rezidentūros metus turi išmokti viską, ką moka vyresni gydytojai.
„Chirurgas turi mokėti apendicitą, išvaržą, tulžies pūslę savarankiškai išoperuoti, skrandį užsiūti. Žinoma, tokių sudėtingų operacijų, kaip tiesiosios žarnos ar viso skrandžio pašalinimas taip greitai neišmokstama. Tačiau prisimenu savo jaunystę: mus po internatūros numetė į rajonus – dirbkite, kaip išmanote. Sapnuoti nesapnavome atlikti tokius dalykus, kaip dabartiniai rezidentai daro“, – aukštą šiuolaikinių rezidentų kvalifikaciją pripažino būsimųjų chirurgų vadovas.
Rezidentai dirba, kaip pilnaverčiai gydytojai, tik kiekvieną savo veiksmą turi derinti su juos prižiūrinčiais gydytojais. Dėl jauno amžiaus iš pacientų įtarių žvilgsnių rezidentai tikina nesulaukiantys.
Į užsienį – tik semtis patirties
Chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus bei Anesteziologijos – operacijų skyriaus jaunesnysis gydytojas rezidentas, šiaulietis Vytautas Slunksnis Šiauliuose reziduoja antrus metus, su Šiaulių ligoninę, paties žodžiais, „bendrauja“ nuo internatūros pradžios – 3–4 metus.
„Įsidarbinau priėmimo skyriuje medicinos gydytoju, antrajame chirurgijos skyriuje – gydytojo asistentu. Savo ateitį sieju su gimtaisiais Šiauliais,“ – užtikrintai kalbėjo rezidentas.
Ortopedijos – traumatologijos centro vyresnysis gydytojas rezidentas, ketvirtus metus reziduojantis šiaulietis Vytautas Mažutavičius – žinomos gydytojų dinastijos tesėjas.
Jis tvirtai žengia tėčio, gydytojo ortopedo traumatologo Mindaugo Mažutavičiaus pėdomis: „Reziduoju Šiauliuose, visa mano šeima – šiauliečiai, taigi dirbti taip pat norėčiau čia“.
Neseniai ištekėjusi Alina Tvarušytė griežtai nusiteikusi „prieš“ galimybę važiuoti dirbti į užsienį: „Noriu tobulėti Lietuvoje, tik čia su vyru planuojame savo ateitį. Dar liko ne vieneri rezidentūros metai, todėl dar anksti spręsti, ar dirbsiu būtent Šiauliuose.“
V. Orentaitė nespjauna į galimybę išvykti savęs tobulinti į užsienį, tačiau gyventi ir dirbti taip pat norėtų Lietuvoje.
Problemos dėl „žmogiškųjų išteklių“
Internatūros ir rezidentūros bazės vadovas, Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius kalbėjo apie „žmogiškųjų išteklių“ trūkumą visos Lietuvoje ligoninėse: „Mūsų ligoninei reikėtų neurochirurgų, kraujagyslių, krūtinės ląstos, vaikų chirurgų, vaikų, naujagimių gydytojų ir kitų siaurų specialybių medikų. Kodėl jų trūksta? Nes tokių specialistų ruošiama mažai ir jie dažniausiai pasilieka universitetų bazėse arba išvyksta į užsienį.“
Tačiau ligoninės vadovas nuramino, kad „situacija valdoma ir ligoninė yra pasiruošusi teikti kvalifikuotą pagalbą ištisą parą“.
P. Simavičius rezidentams pritarė ne tik dėl per mažai jiems, bet ir apskritai gydytojams skiriamo atlygio už darbą: „Juk tarp rezidentų būna nemažai šeimas sukūrusių jaunų žmonių, jiems atlyginimai turėtų būti bent dvigubai didesni. Gaila, kad kaip būsimiems darbuotojams jiems galime pasiūlyti 5–10 kartų mažesnius atlyginimus nei kitos Europos Sąjungos šalys.“
M. Visockienė