Suvažiavo būsimasis žvaigždynas
M. Mirauskas šiemet dukart viešėjo Šveicarijoje, kur dalyvavo UEFA CORE (Centre of Refereeing Excellence) programoje. Ją galima pavadinti teisėjų mokykla, kurioje ruošiami potencialūs tarptautinės kategorijos arbitrai.
Kartu su Mangirdu vyko dar du Lietuvos teisėjai – 24-erių Lukas Jonušis ir 31-erių Donatas Šimėnas.
Dalyvių amžius svyravo nuo 25 iki 32 metų. M. Mirauskas buvo jauniausias programos narys.
Jis prieš išvyką sulaukė daug naudingų patarimų iš kolegų, kurie sėkmingai baigę šią programą – šiauliečių Mindaugo Jackaus ir Manto Lešinsko.
„Iš kiekvienos šalies deleguojama viena teisėjų brigada. Manau, pavyko ten patekti, nes esu jauniausias A lygos arbitras, o šis sezonas man – trečiasis aukščiausioje lygoje“, – tv3.lt aiškino M. Mirauskas.
Su lietuviais Šveicarijoje tobulėjo teisėjai iš Airijos, Azerbaidžano, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kazachstano, San Marino ir Serbijos.
Vienas Italijos arbitrų – Rosario Abisso – prieš sezoną pateko į šalies teisėjų elitą ir turi galimybę dirbti „Serie A“. Prieš atvykdamas į Šveicariją, jis teisėjavo legendiniame „San Siro“ stadione – „Milan“ ir Feraros SPAL 2013 rungtynėse.
Aikštės arbitras iš JAV – Nima Saghafi – laikomas vienu perspektyviausių CONCACAF teisėjų. Jis dirba MLS lygoje ir yra jauniausias jos arbitras. N. Saghafi taip pat teisėjavęs tokių komandų kaip „Liverpool“ ar „Roma“ rungtynėms.
Bendravo su savo idealu
M. Mirauskas pirmąkart į Šveicariją vyko pavasarį, antrąsyk – rudenį. Laikotarpis tarp kelionių buvo skirtas individualiam darbui.
Kiekvienos šalies brigados gavo strategą, asistentą ir fizinio pasirengimo trenerį. Jiems jaunieji teisėjai reguliariai privalėjo siųsti savo rungtynių, mėnesio analizes.
Visi arbitrai turėjo ir po asmeninį anglų kalbos mokytoją.
Pasak M. Mirausko, tokia programa padeda teisėjams įgauti žinių, patobulinti savo sugebėjimus, pasisemti patirties iš geriausių Europos arbitrų.
„Ši programa pakeitė mano požiūrį į teisėjavimą, suteikė dar daugiau motyvacijos tęsti tai, ką esu pradėjęs. Neįkainojama patirtis, kai patarimus dalija tokie žmonės kaip Davidas Elleray ar Kyros Vassaras“, – įspūdžiais dalijosi M. Mirauskas.
Vaikinas Šveicarijoje turėjo galimybę persimesti keliais sakiniais su vienu savo idealų – Martinu Atkinsonu.
„Galiu pasakyti, kad toks teisėjas yra pavyzdys visiems: ramus žmogus, duodantis daug patarimų ir turintis humoro jausmą, – akcentavo Mangirdas. – Iš arbitrų man taip pat patinka Nicola Rizzoli, Howardas Webbas. Kalbant apie Lietuvos teisėjus, nuo pat vaikystės mano autoritetu buvo tėtis, kuris ir pastūmėjo eiti šiuo keliu.“
Mangirdo tėvas – ilgametis A lygos arbitras Gintautas Mirauskas.
Įtampą atlaiko ne visi
M. Mirauskas teisėjauti pradėjo 13-os – Šiaulių futbolo akademijos antrojo gimtadienio šventėje. Vaikinas iki 15-os dirbo vaikų varžybose, o tada gavo galimybę debiutuoti Lietuvos futbolo federacijos (LFF) II lygoje. Po metų – ir antrajame šalies divizione.
Mangirdas, būdamas 18-os, sulaukė pačiam netikėto pirmojo paskyrimo dirbti A lygos rungtynėse – tarp Marijampolės „Sūduvos“ ir Kauno „Spyrio“.
„Pamenu, tada treneriai ir žaidėjai mane keistai nužiūrinėjo. Viena frazė įstrigusi iki šiol. „Spyrio“ puolėjas Andrius Velička, žiūrėdamas į mane, sušuko: kas į aikštę įleido vaikų? Ir iškart nusišypsojo, – juokėsi Mangirdas. – Tačiau, manau, šiame mače pasirodžiau neblogai ir nuo to laiko teisėjauju A lygoje.“
M. Mirauskas, dirbdamas teisėjo asistentu, nuolat sulaukia replikų iš žiūrovų.
„Dažniausai tai nebūna malonios frazės, – neslėpė šiaulietis. – Daugumos jų net nebegirdi, nes jei rungtynės įtemptos, o koncentracija maksimali – teisėjas tikrai negirdės, ką jam savo vienas ar kitas žiūrovas. Taip pat gali neišgirsti ir žaidėjų replikų. Tačiau arbitru gali būti ne kiekvienas – ne visi atlaiko keliamą įtampą.“
Mangirdas ant vejos dažniausiai žengia kaip teisėjo asistentas, bet LFF II lygoje dirba ir aikštės arbitru.
„Koks karys nenori tapti generolu? – juokdamasis klausė M. Mirauskas. – Tačiau, jei atvirai, ateitį sieju su asistento darbu. Šiuo metu Šiauliuose turime vieną perspektyviausių Lietuvos teisėjų Manfredą Lukjančuką. Su juo esame draugai nuo vaikystės. Mūsų tėčiai kartu teisėjavo vienoje brigadoje. Manfredas jau pravėrė europinio lygio futbolo duris kaip aikštės teisėjas. Tikiuosi, kad, sunkiai dirbant, pavyks ir man.“
Mangirdas ateityje gali dirbti pasitelkdamas teisėjų vaizdo peržiūras, kurios atsėlina į pasaulio futbolą. Pats arbitras tokias permainas kol kas vertina neigiamai – tai neprideda futbolui grožio, o suklydusiems teisėjams pasitikėjimo.
