Kanadiečio ledo ritulio trenerio Davido Kingo knyga „King of Russia“ sukėlė ažiotažą ne tik Šiaurės Amerikoje, bet ir Rusijoje. Legendinis treneris aprašo tai, ką matė treniruodamas vieno Rusijos oligarchų klubą.
Apie stovyklą Vokietijos Bavarijoje
D. Kingui nusistebėjimą kėlė rusų išlaidumas. Magnitogorsko „Metallurg“ komandos stovyklą klubo vadovai organizavo nedideliame Garmisch-Partenkircheno miestelyje, Alpėse. 34 žaidėjai ir 10 klubo darbuotojų 12 dienų gyveno penkių žvaigždučių viešbutyje „Renaissance“. Baisu pagalvoti, kiek kainavo stovykla, tačiau vienas administracijos darbuotojų Olegas Kuprijanovas vis traukė dolerius iš juodojo lagamino.
Kiekvienas žaidėjas gavo po kalnų dviratį, tačiau niekas jais nesinaudojo – juk klubo autobusas vežė dukart per dieną į treniruotes ant ledo ir kartą – į sporto klubą.
D. Kingą nemaloniai nustebino tas faktas, kad žaidėjai į vasaros stovyklą atvyko visiškai nepasiruošę. Paradoksas – treniruočių sąlygos nė kiek ne blogesnės nei NHL, o žaidėjai palyginus su užjūrio lyga savo fizinėmis kondicijomis atvyko nepasirūpinę. Tačiau iš kitos pusės nieko čia nuostabaus. NHL nevyksta treniruočių stovyklos po du mėnesius, todėl atvykus reikia būti jau geros fizinės formos. O Rusijoje tuo du mėnesius kaip tik tam ir skiria.
Apie pokalbį su M. Lemieux
Kalbėta buvo apie jaunąjį supertalentą Jevgenijų Malkiną. Mario Lemieux‘o „Pittsburgh Penguins“ klubas pašaukė rusą naujokų biržoje ir tikėjosi kuo greičiau pamatyti savo gretose. Tuo tarpu Rusijos klubas siekė, kad žaidėjas kuo ilgiau liktų „Metallurge“.
Kartą generalinis direktorius Genadijus Veličkinas paprašė D. Kingo paskambinti legendiniam „Penguins“ klubo savininkui. Pokalbis pavyko ta prasme, kad pavyko įtikinti M. Lemieux‘ą, kad J. Malkinas dar metus pažaistų Rusijoje. G. Veličkinas pokalbyje kaip kortą iš kaladės ištraukė tokį argumentą. Pasirodo Rusijos klubas specialiai jaunajam žaidėjui pastatė vilą, kuri kainavo apie 300 000 dolerių. Kaip dabar jie jausis, jei žaidėjas išvažiuos. Galų gale pavyko įtikinti ir M. Lemieux‘a ir J. Malkino agentus.
Visų pirma žaidėjui prieš vykstant į NHL būtų naudinga metus rungtyniauti kanadiečio treniruojamoje komandoje. Antra – žaidžiant Rusijoje lengviau patekti į nacionalinę rinktinę, o kartu ir į olimpines žaidynes Torine. Trečia – žaidėjas uždirbtų namuose daugiau, nei įmanoma naujokui uždirbti NHL !
Apie skrydžius
D. Kingui Rusijos aviakompanijų lėktuvai įsiminė kaip labai nepatikimi. Kartą teko skristi į Nižnekamską kažkokiu, kanadiečio teigimu, penktajame dešimtmetyje pagamintu lėktuvu. Sėdynės buvo siauros ir mažos, o bagažo skyrius visiškai netinkamas. Dalį komandos žaidėjų amunicijos teko palikti salono viduje.
Pakritikavo žymusis treneris ir kai kuriuos žaidėjus. Daugiausiai kliuvo jaunesniajai kartai. Dar vienas Rusijos talentas Nikolajus Kuleminas vaikščiodavo apsirengęs kaip teniso žvaigždė. O Stanislavo Čistovo aprangos stilius treneriui priminė amerikiečių riedlentininką. Kažkokie džinsai, be to nusmukę vos ne iki kelių. Toks vaizdas, kad kažkas per tuos džinsus vėjapjove pervažiavo. Gal neigiamai paveikė metai „Anaheim Mighty Ducks“ klube? Ant nugaros užrašai anglų kalba – ne kiekvienas suprantantis angliškai išdrįstų tokius rūbus dėvėti. Jeigu kas nors į komandos žaidėjus atkreipė dėmesį – turbūt pamanė, kad tai roko žvaigždės.
Apie G. Veličkino meilę internetui
Kanadietį nustebino „Metallurg“ generalinio direktoriaus „ meilė“ internetui. Atrodė, kad G. Veličkinas atidžiai studijuoja kiekvieną portalo žinutę po kelis kartus. D. Kingui net susidarė įspūdis, kad internautų komentarai įtakoja direktoriaus sprendimus. Treneris niekda negirdėjo, kad Šiaurės Amerikoje visuomenės nuomonė taip paveiktų ledo ritulio klubų vadovus.
