Pagal gyvybės draudimo rodiklius po Klaipėdos rikiuojasi Šiauliai, Panevėžys, Kaunas ir pabaigoje – Vilnius.
„Tenka pripažinti, kad Lietuvoje vis dar išlieka labai žemas gyvybės draudimo rodiklis – šios draudimo rūšies skvarba (draudimo įmokų santykis su bendruoju vidaus produktu) yra 1,52 proc. Tai rodo, kad žmonės savo automobilius, turtą, daiktus saugo labiau nei savo sveikatą, šeimą ir jos finansinę gerovę nelaimės atveju. Antra vertus, faktas, kad mažesnių Lietuvos miestų gyventojai labiau susirūpino gyvybės draudimu nei gyvenantieji sostinėje, rodo gana teigiamas tendencijas“, - mano „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinis direktorius Zbignev Gaverski.
Jo teigimu, dažniausiai savo gyvybę draudžia 30-39 metų Lietuvos gyventojai, dažniau moterys nei vyrai.
Z.Gaverski mano, kad moterys Lietuvoje prisiima didesnę atsakomybę už šeimos gerovę, nors statistiškai vyrai uždirba daugiau ir būtent vyrai turėtų labiau pasirūpinti savo gyvybės draudimu.
Gyvybės draudimas padeda finansiškai apsaugoti šeimą ir artimuosius tais atvejais, kuomet apdraustasis miršta ar patiria stiprių sveikatos sužalojimų ir nebegali dirbti. Tokiu atveju šeimai išmokama draudimo suma, padedanti sumažinti nuostolius netekus maitintojo.
Tiesa, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinis direktorius pabrėžė, kad statistiniai duomenys liudija pozityvią gyvybės draudimo pasirinkimo tendenciją. Dažniausiai draudžiasi žmonės iki 40 metų – šios amžiaus grupės žmonės dažniausiai augina vaikus, įsigyja ar stato būstą, kuria savo karjerą. Būtent šiame amžiuje šeimos nario netektis ar neįgalumas reiškia ne tik dvasinę traumą, bet ir gana rimtus sukrėtimus šeimos gyvenimui bei šeimos finansams. Neretai vidutinio mažiaus šeimos turi prisiėmusios ir finansinių įsipareigojimų bankams. Todėl gyvybės draudimas šeimos maitintojui yra vienas iš finansinių saugiklių.
Jaunų žmonių (20-29 metų) grupėje apsidraudusiųjų gyvybės draudimu yra kiek mažiau nei 30-39 metų žmonių, tačiau bendra tendencija „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovą nuteikia optimistiškai. Z.Gaverski mano, kad jaunų žmonių pasiryžimas drausti gyvybę liudija ir jų pastangas papildomai kaupti pinigus. Gyvybės draudimas jauniems žmonėms suteikia galimybę per keliasdešimt metų sukaupti svarias sumas antrajai gyvenimo pusei ir pensijai.
Vyresnio amžiaus žmonių (vyresnių nei 50 metų) kategorijoje gyvybės draudimo rodikliai smarkiai krenta – į antrąją gyvenimo pusę įžengę žmonės labiau rūpinasi savo turto apsauga.
