Sekmadienį, gegužės 24 d., surengtas baigiamasis Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus koncertas. Šiais metais šį skyrių baigė septyni šokėjai, kuriuos specialybės mokė pedagogai Beatričė Tomaševičienė ir Petras Skirmantas: Kristina Gudžiūnaitė, Margarita Simonova, Vaida Šniurevičiūtė, Ieva Svetickaitė, Julija Turkina, Audrius Butkys ir Vojcechas Žuromskas. Šią šokėjų kartą taip pat mokė pedagogės Aušra Bandzevičienė, Valentina Tarasova ir Jurijus Melnikovas.
Ne vieno iš jaunųjų, jau diplomuotų baleto šokėjų, pavardę, įrašytą koncerto programoje, teko girdėti ir anksčiau – kai kurie jų dalyvavo jaunųjų baleto šokėjų konkursuose ir pelnė prizines vietas, kai kurie jau šoko kordebalete ar netgi solo partijas Nacionalinio operos ir baleto teatro ar nepriklausomų Lietuvos šokio teatrų spektakliuose.
Prieš koncertą Baleto skyriaus diplomantams įteikti Australijoje veikiančios Lietuvos baleto bičiulių draugijos premijomis Baleto skyriaus vadovas Edvardas Smalakys apdovanojo Margaritą Simonovą, Vaidą Šniurevičiūtę ir Voicechą Žuromską; baleto ir šokio reikmenų parduotuvių tinklo vadovo Kęstučio Vaitiekaus įsteigti prizai teko Julijai Turkinai ir Audriui Butkiui. Paskelbta ir šių metų Jadvygos Jovaišaitės-Olekienės prizo laimėtoja – ja tapo Grytė Dirmaitė.
Ko gero labiausiai tituluota – Kristina Gudžiūnaitė, laimėjusi beveik visus moksleiviams prieinamus apdovanojimus; auksiniai laurai Grasse‘o (Prancūzija) konkurse šokėjai atvėrė Miuncheno baleto akademijos duris – čia ji mokėsi paskutiniuosius, tryliktuosius metus. Techniška, stipri šokėja, pernai debiutavusi nacionalinio baleto spektakliuose „Miegančioji gražuolė“ (Briliantas) ir „Bajaderė“ (pirmojo Šešėlio variacija) koncertui parengė sudėtingą Pas de deux iš Piotro Čaikovskio „Spragtuko“, kurį atliko su Miuncheno baleto akademijos diplomantu Raphaeliu Peteriu (pedagogas – Kirilas Melnikovas).
Nelengvi choreografiniai pasažai su rafinuotais pakėlimais ir palaikymais šokėjų buvo tinkamai išmokti ir pademonstruoti. Gudžiūnaitės solo epizodai, prisodrinti sudėtingų sukinių, buvo atlikti tvirtai ir sklandžiai; galbūt kartu su muzika besiliejančią šokio nuotaiką kiek prislopino mintys apie sudėtingą choreografinį tekstą. Svečias iš Miuncheno Peteris atkreipė dėmesį gražiomis linijomis, elastingais šuoliais, nors artistinės patirties jam dar reikės įgyti. Šiaip ar taip, Gudžiūnaitės ir Peterio pasirodymas tapo šventišku, aplodismentų audrą sukėlusiu pirmosios koncerto dalies akcentu.
Antrojoje koncerto dalyje Gudžiūnaitės atliktas choreografo Heinzo Manniegelio sukurtas epizodas „Godos“ pagal Roberto Schumanno muziką labiau išryškino šokėjos muzikalumą, mokėjimą pajusti judesio prasmę, susieti ją su tikslia, aiškiai perteikiama forma, šokio intelektualumą ir saiko jausmą.
Diplomantė Margarita Simonova scenoje įkūnijo stiprias, temperamentingas asmenybes – ji pašoko variaciją iš baleto „Esmeralda“ ir Petro Skirmanto kompoziciją „Amazonė“. Šokėja moka užmegzti ryšį su žiūrovais, jos judesiai ryškūs ir efektingi. Daugiau artistinių niuansų šokėja galėjo pademonstruoti Adagio iš Leo Delibes‘o baleto „Kopelija“, kurį atliko su Audriumi Butkiu – duetą jie pašoko gana darniai, muzikaliai ir su nuotaika.
Vaida Šniurevičiūtė pasirodė kaip lyriška, švelni šokėja – ji neblogai atliko Gamzati variaciją iš Ludvigo Minkaus baleto „Bajaderė“, nors pagal šio personažo charakterį čia praverstų daugiau tvirtumo ir užtikrintumo. Grakščiai, akvareliškai šokėja perteikė trapų Princesės Florinos paveikslą, plastiškai pašokusi jos variaciją iš Piotro Čaikovskio „Miegančiosios gražuolės“. Švelniais, skaidriais niuansais buvo atskleistas ir Silfidės paveikslas (kažin, ar neparyškintų jo dar labiau mąslesnis, minoriškesnis tonas) duete iš „Šopenianos“ – kartu su Šniurevičiūte lengvai ir svajingai šoko Poetas-Vojtechas Žuromskas.
Energinga, guvi Julija Turkina koncertui pasirinko atitrinkamą repertuarą – ji šoko Lizos variaciją iš baleto „Tuščias atsargumas“; įsiminė šokėjos nuotaika, kurios nedrumstė greitas šokio tempas. Artistiškai, muzikaliai Turkina pašoko ir Giedrės Tauskuvienės sukurtą epizodą „Laimė“ pagal Arcangelo Corelli muziką.
Romantinis repertuaras vyravo Vojtecho Žuromsko parengtuose epizoduose: tai šokėjas, pasižymintis gražiomis linijomis, puikia keltimi, elegantiškais šokio siluetais, aukštais šuoliais. Kai kuriems Alberto variacijos iš Adoplhe‘o Adamo baleto „Žizel“ judesiams pristigo ištvermės, bet romantinė epizodo nuotaika buvo perteikta gerai; lengvus šuolius, pakylėtą nuotaiką šokėjas pademonstravo Džeimso variacijoje iš Hermano Lovenskjoldo „Silfidės“, o artistiškumo, gyvesnių reakcijų, bendravimo su žiūrovais jam prireikė atliekant Petro Skirmanto sukurtą epizodą „Charlie“ – Charlie Chaplino įvaizdžio choreografinę parafrazę.
Diplomantas Audrius Butkys, matytas ir Jurijaus Smorigino balete „Idiotas“ kaip kunigaikščio Myškino antrininkas, energingai, išraiškingai pašoko variaciją iš Cezares Pugni baleto „Markitanė“ – jo šokio energetika, tikslūs sukiniai ir turai ore, gražios kombinacijų pabaigos sulaukė pritariančių aplodismentų ir šūksnių. Šis senovinio Arthuro Saint-Leono baleto fragmentas dabartinių diplomantų klasę lydi nuo pat mažumės, kai su tada dar vaikiškais šokėjais buvo siejama nemaža Lietuvos baleto ateities vilčių.
Prieš keletą metų gana gausi buvusi klasė šiandien praretėjusi – gaila, kad su baletu atsisveikino Paulius Roslekas, kurį buvo galima įsidėmėti ankstesniuose mokyklos koncertuose bei spektakliuose; šioje klasėje mokėsi ir Kipras Chlebinskas, vėliau perėjęs į Baltarusijos baleto akademiją – galbūt kada nors bus proga pamatyti šį šokėją ir Lietuvos scenoje.
Tarp 2009 m. Baleto skyriaus diplomantų pavardžių nuskambėjo ir Ievos Svetickaitės pavardė – gaila, kad dėl ligos ši šokėja koncerte nedalyvavo. Tačiau baigiamųjų egzaminų metu ji sudomino, pademonstravusi gerai įvaldytą šokio techniką, artistiškumą (duetinio šokio egzaminui paruošė Auroros ir keturių princų Adagio iš „Miegančiosios gražuolės“), o pernai rudenį surengtame koncerte „Viva la Musica“ epizode „Dvikova“ kartu su Butkiu parodė gerus fechtavimosi įgūdžius.
Kartu su diplomantais koncerte dalyvavo ir jaunesniųjų klasių moksleiviai. Septintokė Eimantė Šeškutė (mokytoja Liudmila Grava) šoko pirmąją koncerto kompoziciją – „Svaja“, kurią pastatė Giedrė Tauskuvienė. Lydima koncertmeisterės Jūratės Kuodytės ir jaunojo violončelininko Augusto Gocento, šokėja papasakojo apibendrintą istoriją apie kiekvieną šokėją lydinčias svajones, kurias iliustravo glėbys puantų.
Gražių apdovanojimų mokyklai pelniusi dešimtokė Grytė Dirmaitė (mokytoja Gražina Dautartienė) pašoko Kitrės variaciją iš Ludwigo Minkaus „Don Kichotas“ – efektingai, tiksliai, ryškiai; linkėtina, kad šiais vertingais pasiekimais šokėja neapsiribotų, o variacija įgautų daugiau lengvumo ir žaismės. Neseniai Baleto skyriaus spektaklyje puikiai sukūrusi Kopelijos vaidmenį, ši šokėja išprovokavo nemažus lūkesčius, apie kuriuos nesinorėtų nutylėti. Plastiškumo, muzikalumo, nepertraukiamos judesių sklaidos nestokojo G. Dirmaitės atlikta Jurijaus Smorigino kompozicija „Nakties paukštė“.
Kiek nedrąsiai, bet su nuotaika variaciją iš Aleksandro Glazunovo baleto „Raimonda“ pašoko dvyliktos klasės moksleivė Karolina Šibikaitė (mokytoja Neli Beredina), o jos klasiokė Rimantė Laimikytė atliko Alyvų fėjos variaciją iš „Miegančiosios gražuolės“ – pademonstravo plačius, aukštus žingsnius, gana tvarkingus sukinius, kurie dar turės įgauti tvirtumo.
Aštuntokė Karolina Matačinaitė (mokytoja Loreta Bartusevičiūtė) atliko mokytojos sukurtą kompoziciją „Feniksas“ pagal Nikolajaus Rimskio-Korsakovo muziką – prie sklandžiai perteikto choreografinio teksto derėtų atidžiau valdomos kai kurių pozų, ypač pėdų linijos.
Techniškai sudėtingus kūrinius parengė vienuoliktokas Ignas Armalis (mokytojas Danielius Kiršys) – jis šoko variacijas iš Marijaus Petipa sukurtų baletų „Venecijos karnavalas“ ir „Pachita“, atkreipė dėmesį ištvermingumu, šuolių kombinacijomis, santūria, tačiau pakankamai organiška laikysena, kuri dar labiau išryškėtų, pamėginus pajusti šokio malonumą.
Koncerte buvo parodyta nemažai choreografinių kompozicijų, kurias atliko mažesniųjų klasių moksleiviai – tai Vytauto Brazdylio „Serenatella“, kurią šoko septintokai (mokytojos Henrika Ignatavičienė ir Liudmila Grava), taip pat pirmą kartą matyti Marinos Levickienės kūriniai – „Muzikinis momentas“ (atliko pačios choreografės mokomos ketvirtokės), „Espagnola“ (šoko vienuoliktokės, mokytoja – Jolanta Vymerytė; ypač graži, plastiška, muzikali šio epizodo pradžia, atskirų motyvų jungtys). Christiano Sindingo „Pavasarį“, sukurtą Jurijaus Smorigino, atliko devintokės (mokytoja Jolanta Liaugminienė), o Robio Williamso „Swingą“ šeštokams (mokytoja Audronė Domeikienė) pastatė Giedrė Tauskuvienė, septintos klasės moksleiviams sukūrusi „Ekslibrį“ pagal Gorano Bregovičiaus muziką.
Šiuolaikinio šokio plastikos prireikė vienuoliktokėms, kurioms kompoziciją „A Traversee“ pagal Armando Amaro muziką sukūrė žinoma šiuolaikinio šokio menininkė, pati kadaise keletą metų mokiusis Baleto mokykloje, Loreta Juodkaitė.
Koncertą pabaigė šokių siuita iš Leo Delibes‘o baleto „Kopelija“ – penktų-aštuntų klasių moksleiviai pašoko „Čardašą“, Pas de deux ir variacijas atliko diplomantai Margarita Simonova ir Audrius Butkys, Kopelijos Bolero iš antrojo veiksmo šoko Julija Turkina, o epizodo pabaigoje prie jų prisijungė ir jaunesniųjų klasių moksleiviai.
Atrodo, visi šių metų diplomantai turės galimybę tvirtinti mokykloje įgytas žinias nacionalinėje baleto trupėje. Neseniai paskelbus būsimojo sezono repertuarą paaiškėjo, kad vienintelės premjeros sulauksime tik po metų – tai bus Leo Delibes‘o „Kopelija“, kurią, kaip įprasta, statys svečias – Rusijos choreografas Kirilas Simonovas, Lietuvoje žinomas kaip Anatolijaus Šenderovo baleto „Dezdemona“ choreografas; jam talkins žinomas rusų dailininkas Michailas Šemiakinas, 1971 m. ištremtas iš Rusijos, ilgai gyvenęs Niujorke, o nuo 2007-ųjų - Paryžiuje.
Tad jaunuosius baleto šokėjus tikėsimės matyti baleto spektakliuose-repertuaro senbuviuose.
