Tai galėtų paaiškinti, kodėl kai kuriems žmonėms taip sunku pajausti ribą, kada reikia sustoti kramsnoti užkandžius ar kitą maistą.
Apetitą reguliuoja hipotalame esantis alkio ir sotumo centras. Kai kraujyje sumažėja riebalų ir amino rūgščių arba gliukozės, dirginamas alkio centras. Jį dirginti gali ir žarnyno judesiai.
Apetitą mažina nereguliarus maitinimasis, infekcinės ligos, neskanus maistas, stiprios neigiamos emocijos ir kt. (anoreksija). Priešingai, skanus maistas, malonūs kvapai, gražiai serviruotas stalas didina apetitą ir norą valgyti.
Mokslininkai įsitikinę, kad šiame procese, kitaip sakant, sugebėjime jausti saiką, labai svarbų vaidmenį turi cukrus kraujyje. Kai cukraus „mygtukas“ veikia gerai, greitai suvokiame, kad jau esame sotūs, tačiau jam sugedus, rizikuojame persivalgyti ir galbūt net susirgti. Nejaučiant saiko labai lengva susigadinti savo sveikatą.
Šios mokslininkų išvados susijusios ir su didelį dėmesį sulaukusio George‘o Osborne‘o cukraus mokesčiu. Tai yra dalis platesnio tyrimo, kurio metu bus bandoma sužinoti, kaip kontroliuoti apetitą, ir kaip hormonai susiję su smegenų veikla. Teigiama, kad tiek smegenys, tiek hormonai dalyvauja procese, dėl kurio mes jaučiame alkį ar troškulį.
Bandydami išsiaiškinti, kaip visa tai susiję, mokslininkai tyrė pelių elgesį. Laboratorinės pelės padėjo mokslininkams atrasti jungiklį, galintį smarkiai slopinti apetitą.
Bandymų metu išsiaiškinta, kad šiuose procesuose labai svarbus genas, kurio pavadinimas yra OGT, kuris kartais sąmoningai „judėdavo“ pelės smegenyse.
Šis genas yra reikalingas sėkmingai medžiagų apykaitai. Įskaitant hormono insulino ir gliukozės kiekį kraujyje. Valgio metu arba geriant gėrimus, kuriuose yra daug cukraus, jo kiekis padidėja.
Kitaip sakant, kai sutrinka šio geno veikla, pelės nebejautė sotumo jausmo ir per dvi savaites priaugo dvigubą svorį ir sukaupė dar didesnį riebalų sluoksnį. Pelės nesuprato, kai suvartojo pakankamą maisto kiekį ir vis tiek toliau mito, sakė mokslininkas Hopkinsas.
Apetito jungiklis natūraliai kyla priklausomai nuo cukraus kiekio kraujyje, kuris pakyla po valgio – ar išgėrus saldaus gėrimo.
„Nenuostabu, kad tas pats mechanizmas ir ląstelės randamos ir žmoguje“, – sakė mokslininkas. Tyrėjai įsitikinę, kad platesnis tokių analizių nagrinėjimas ateityje padėtų spręsti vis didėjančią nutukimo problemą.
