Rinkimuose labai daug dėmesio buvo skiriama šalies energetinei politikai. Kaip rasti išeitį iš susidariusios situacijos, kai 80% šalies energetikos naudoja Rusijos dujas ir tuo pačiu pasiekti "tikrąją nepriklausomybę"? Kaip išspręsti energijos išteklių diversifikacijos problemą? Miesto gyventojai uždavinėjo tokius kausimus, kviesdami Japoniją į pagalbą.
"Japoniška AE, pasižyminti aukšta kokybe, galėtų įpūsti mūsų valstybei gyvybės".
Balta gulbė ežere prie AE
Po tragiškos avarijos AE Fukušima-1 reaktoriuje, kai pasaulyje visi pradėjo atsižadėti atominės energijos, tik Visagino miestas ir toliau tikėjo atominių technologijų ateitimi bei reikalavo statyti japonišką elektrinę. 1975-ais metais kartu su Ignalinos AE statybomis, netoli dabartinio Visagino, miške buvo įkurdintas šis miestas. Sovietų valdžia Pabaltijo šalyse ir Rytų Europoje numatė didesnį energijos vartojimą, todėl manė, kad šiame regione būtina AE. Iš visos Sąjungos buvo sukviesti atominės energetikos specialistai. Būtent dėl šios priežasties dauguma gyventojų mieste vis dar kalba rusų kalba. Gyventojų - daugiau nei 30 tūkst. Miestas, dėl išsaugotų branduolinių technologijų žinių, toliau vystosi. 1983-iais metais buvo paleistas pirmasis reaktorius. Miesto merė, gimusi ir augusi Visagine, prisimena tuos laikus, cituodama eiles, kuriomis kritikuojama Sovietų Sąjungos atominė politika. Poetas rašė apie gulbių klyksmus ir apie siaubą, kuris kartu su juodais gulbinais atskrido prie AE. Nuo tų laikų praėjo 30 metų. Netgi po AE darbo nėra jokio poveikio aplinkai. Baltos gulbės ir balti gandrai ir dabar plasnoja savo nuostabiais sparnais virš poetu aprašyto ežero ir sėkmingai gyvena aplinkiniuose miškuose.
Černobylio likimas
Faktas, kad Ignalinos AE buvo pastatyta pagal Černobylio atominės tipą, pakeitė miesto likimą. Sovietų Sąjungos prezidentas S. Gorbačiovas yra sakęs, kad 1986-ais metais įvykusi Černobylio AE avarija „buvo tikroji Sovietų Sąjungos griūties priežastimi“. Po šios katastrofos Visaginas buvo įtrauktas į tarptautinės įtakos zonas. Lietuva, tik iškovojusi nepriklausomybę ir siekianti įstoti į Europos Sąjungą, turėjo sutikti su AE, pastatytos pagal Černobylio tipą, uždarymu. Kaina buvo didelė. Elektros energijos ir dujų kainos padidėjo šešis kartus. Europoje - ilgos žiemos, šildymo kainos tiesiogiai veikia žmonių gyvenimą. Kita vertus, ironiška tai, kad tokia kova dėl nepriklausomybės nuo „sovietų jungo“ galų gale privedė prie energetinės priklausomybės Rusijai.
AE sustabdymas skaudžiai smogė Visagino miestui. Visus darbuotojus atleido. Paskutinę darbo dieną „visas miestas skendėjo ašarose“. Jaunimas, praradęs galimybę gauti darbą, išvyko iš miesto. Visuomenė metėsi į alkoholio vartojimą, nebuvo pabaigos savižudybėms, Visaginas virto „mirusiu miestu“.
Rusijos-Japonijos karas Pabaltijyje
Susidariusią situaciją Lietuvos valdžia nusprendė gelbėti statydama naują AE šiame rajone. Konkursą statyboms laimėjo japoniškas „Hitachi“. Visagine atgimė vilties nuotaikos: „Pas mus saugu, todėl, kad nėra nei žemės drebėjimų, nei cunamių. Žmonėms, netekusiems darbo, naujoji AE bus išganymas“. Japonijos ir Rusijos priešprieša Baltijos šalyse Energetinė politika yra numatoma šimtus metų į priekį. 2012 metų rugsėjį IAEA generalinis direktorius Hiroyuki Amano pareiškė, kad po avarijos Fukušimoje daugelis valstybių turės „priimti atsakingus sprendimus“. Lietuva jau yra priėmusi sprendimą dėl atominės jėgainės būtinybės, kad užtikrinti energetinę nepriklausomybę ir regiono plėtrą. Ar prisiims kartų šią atsakomybę Japonijos atominės energetikos specialistai?
Visuomenės nuomonės apklausos parodė, kad daugelis gyventojų neigiamai žiūri į naujos AE statybas. Tačiau valdžia, kreipdama daugiau dėmesio į politinių sprendimų svarbą, neatsisakė nuo paties projekto. Rusija taip pat nesėdi sudėjusi rankų, stengdamasi įtraukti Lietuvą į savo energetinės politikos įtaką, tuo sukeldama dar daugiau abejonių. ITAR-TASS atstovas Tokijuje Gorobuninas situaciją apibūdino kaip „Rusijos – Japonijos karas Pabaltijyje“. Reikia pripažinti, kad toks geopolitinis atominės energetikos klausimas yra per menkai aptariamas pačioje Japonijoje.
Balete „Gulbių ežeras“ Odilė, piktojo burtininko duktė, pasirodo juodąja gulbe. Pabaigoje galimi du variantai: viename jų baltoji gulbė Odeta žūsta, kitame gi burtai išnyksta ir visi ilgai ir laimingai gyvena. Daug buvo kalbėta apie dėl radiacijos darbus ir namus praradusius fukušimiečius, tačiau, žinant energetikos situaciją Lietuvoje, man pasirodė kvaila pridėti prie miesto merės žodžių „atominė energija yra Dievo dovana“ klausimą „ar nebus ta atominė energija juodoji gulbė?“ Nėra abejonių, kad sunkus Lietuvos pasirinkimas turės milžinišką įtaką ir tolesnei Japonijos energetikos politikai.
