Kreipdamasis į Japonijos Imperatoriškąją šeimą prezidentas pažymėjo, kad ši pirmoji viešnagė Lietuvoje per visą valstybės istoriją – tai išskirtinė galimybė sutvirtinti Lietuvos ir Japonijos draugystę bei pradėti rašyti naujus puslapius mūsų tautų draugystės metraštyje.
„Su didžiausiu malonumu prisimindamas savo lankymąsi Japonijoje ir susitikimą su Jumis, šiandien džiaugiuosi, Jus ir Imperatorienę Mičiko galėdamas priimti mūsų laisvoje Lietuvoje – šalyje, kuri sugebėjo išsaugoti ilgaamžį etnokultūrinį bei tautinį identitetą ir taikiai ištrūkti iš okupacijos gniaužtų“, - sakė šalies vadovas.
„Siekdami tarptautinės bendruomenės paramos, mes visada jautėme jautrų Japonijos žmonių dėmesį bei mūsų laisvės ir nepriklausomybės siekių palaikymą, už kurį esame nuoširdžiai dėkingi“, - pabrėžė prezidentas.
Prezidento įsitikinimu, lietuviai nuo seno domėjosi Japonija. Tai pažymi ir vos porai metų nuo spaudos draudimo lotyniškuoju šriftu 1906 metais Vilniaus „Šviesos“ leidykloje išleistos kelios knygelės apie Japoniją, iš kurių viena buvo „Japonų Konstitucija“.
Šalies vadovas pažymėjo, kad net ir sovietiniais laikais, geležinei uždangai užtvėrus kelią tiesioginiam bendravimui ir kultūrų mainams, lietuvių inteligentija iš rankų į rankas leido verstinės japonų klasikinės poezijos tomus. Pasak V.Adamkaus, lietuvius žavėjo tradicinė japonų muzika ir klasikiniai medžio raižiniai. Lietuvos vadovo nuomone, šie prisilietimai prie Japonijos meno ir kultūros lobyno teikė ne tik stiprių estetinių išgyvenimų, bet ir itin brangios dvasinės laisvės pojūtį.
Lietuvos Prezidento teigimu, šiandien Lietuvą pasiekia gražiausi tradicinės japonų kultūros, meno, literatūros, waka ir haiku poezijos ir muzikos kūriniai, į Nacionalinio operos ir baleto teatro trupę įsiliejusi Japonijos primabalerina Miki Hamanaka.
„Per poeziją ir meną, muziką ir miestų draugystę, akademinius ir studentų mainus mūsų tautų ryšiai tampa stipresni ir glaudesni, o ilgaamžės kultūros savitumai skatina mus dar labiau domėtis vieniems kitais. Kartu tai liudija, kad esame tolimos geografiškai, bet artimos dvasiškai šalys“, - sakė šalies vadovas.
Pasak Prezidento, Lietuvoje su nuoširdžiu susižavėjimu ir pagarba kalbama apie Japonijos mokslo ir meno laimėjimus, apie Jūsų nepakartojamą kultūrą – visuomenėje įsitvirtinusią pagarbą vyresniam žmogui ir mokytojui, įstabų tikslumą, japoniškųjų namų ir sodų tvarką bei grožį.
Japonijos Imperatorius savo tostą pradėjo dėkodamas Lietuvos prezidentui ir poniai už kvietimą pirmą kartą apsilankyti Lietuvoje ir Imperatoriškajai šeimos garbei surengtus iškilmingus pietus.
„2001 metais turėjau galimybę su oficialiu vizitu atvykusius Jūsų Ekselenciją Valdą Adamkų ir ponią Alma Adamkienę pasveikinti Imperatoriaus rūmuose, o šiandien labai džiaugiuosi, kad esu Vilniuje ir dar kartą galiu su Jumis susitikti“, - sakė Japonijos Imperatorius Akihito.
Imperatorius prisiminė 1992 metais tuometinio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio ir žmonos Gražinos viešnagę Tokijuje, jų susitikimą Imperatoriaus rūmuose bei apsilankymą dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodoje.
„1991 metais Baltijos šalys, pirmosios iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų, tapo nepriklausomomis valstybėmis ir sugrįžo į tarptautinę bendruomenę. Tai buvo išskirtinis įvykis, žymintis didžiąją istorijos tėkmę. Nuo to laiko praėjo daugiau nei 15 metų, ir aš norėčiau pareikšti nuoširdžią pagarbą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, kurios, būdamos Europos žemyno narės, tvirtai žengia demokratinių procesų, ekonominės ir socialinės raidos keliu. Stovėdami ant Jūsų šalies žemės, mintimis grįžtame prie Antrojo pasaulinio karo negandų bei vėlesnės, išmėginimų kupinos istorijos, kurią Jūs patyrėte ir esame giliai sujaudinti drąsos ir orumo, su kuriuo Jūsų šalies žmonės pasitiko sunkumus“, - sakė Japonijos monarchas.
REKLAMA
