Europos Sąjungos (ES) speciali komisija prisipažino, kad interneto vidutinė sparta senajame žemyne sudaro apie 19,7 Mb/s. Be to, kasdien visame pasaulyje generuojama apie 1,7 petabaitų (PB) informacijos. Šis skaičius vien per 2012 metus padvigubėjo.
Tikimasi, jog 2019 metais kasdien atsirandančių duomenų kiekis padidės 12 kartų. Atsižvelgus į šiuos skaičius 19 Mb/s – tai tiesiog niekas. Jau dabar galima įsivaizduoti JAV saugumo agentą, atvažiavusį į Europą. Sistema PRISM baisiai stabdo, ataskaitos laiku atsiųsti neįmanoma – kenčia žmonės. Padidinti globalaus tinklų duomenų perdavimą iki 100 Gb/s – tai didžiausias artimos ateities prioritetas, mano Europos Sąjungos atstovai. Pridėkite dar vadinamąjį Daiktų internetą ir milijardus daviklių, kurie siųs pasauliniu tinklu įvairiausių informaciją, ir jūs pasibaisėsite taip, kaip pasibaisėjo ES biurokratai.
Norėdama išspręsti interneto spartos problemą, ES ima įgyvendinti įvairius projektus su Japonijos kompanijomis. Tai STRAUSS, MiWEBA, NECOMA, GreenICN, ClouT ir FELIX. Projektas STRAUSS – visų svarbiausias, jis optinių kanalų spartą padidins iki 100 Gb/s (ir daugiau). Projektas MiWEBA numato bevielių kanalų spartos didinimą, jis pavestas garsiajam Fraunhoferio institutui. Už saugumą bus atsakingas projektas NECOMA, kuris numato rizikos ir grėsmių įvertinimo sistemos sukūrimą.
GreenICN turėtų padėti padidinti duomenų perdavimo tinklų energetinį efektyvumą, o tai labai svarbu katastrofų ir stichinių nelaimių atvejais. Ašku, japonams tai ypač aktualu, tačiau panašu, kad jie sugebėjo įtikinti ir europiečius. Už Daiktų internetą bus atsakingas projektas ClouT. Jis apjungs „debesų“ technologijas ir Didelių duomenų kryptį – galybei visokiausiuose įrenginiuose įdiegtų sensorių geresnį dalyką sugalvoti sunku. Galiausiai FELIX taps eksperimentine baze, kurioje bus galima išbandyti visokiausias naujas idėjas.
Tarp kompanijų, kurios taip pat dalyvaus šiuose projektuose, minimos „Orange“, „Telefonica“, NTT, KDDI, ADVA, NEC, „Panasonic“, „STMicroelectronics“ ir „Intel“.
