Tai verta ne tik išgirsti, bet ir pamatyti. Ko gero, japonų liaudies lopšinę niūniuojantis „aimanburnis“ robotas bus vienas iš linksmesnių personažų vasariškame mokslo ir technologijų naujienų sraute.
Kagavos universiteto (Japonija) robotikos inžinierius Hideyuki Sawada patobulintą savojo „aimanburnio“ versiją pristatė parodoje „Robotech 2011“. Pasirodymo metu romantiškai nusiteikęs mechaninis kūrinys mėgino paniūniuoti japonų vaikams prieš miegą dažnai dainuojamą lopšinę „Kagome Kagome“. Kas iš to išėjo, žiūrėkite žinutės pabaigoje esančiame vaizdo siužete.
Pavergti melomanų širdis anaiptol ne volungiškomis trelėmis „aimanburnis“ pirmąsyk mėgino dar 2010 m. pavasarį. Vokalizuojančio roboto paskirtis - padėti neprigirdintiesiems tobulinti tarimo įgūdžius.
Nepaisant tiesaus ir stoiško tembro skambesio, tai – bene tiksliausiai mechaniškai artikuliuojanti robotizuota burna, kokią tik inžinieriams yra pavykę sukonstruoti. Plaučius šioje konstrukcijoje imituoja speciali oro pūtimo sistema.
Be jos „aimanburnis“ turi dirbtines balso stygas, rezonansinį vamzdelį, mėsingą nosies ertmę ir priešais visus šiuos kalbos padargus pastatytą vargšą mikrofoną, sujungtą su garso analizatoriumi. Tai reiškia, jog robotas ne šiaip beatodairiškai mykia, o kartu ir atidžiai klausosi savo vokalizacijų bei iš jų mokosi tiksliau atlikti žmogiško kalbėjimo metu naudojamas tarimo mimikas. (Beje, atskiro sakinio verta ir vaizdo siužetui įpusėjus užpakalinėje šio keistoko sutvėrimo dalyje atgyjanti pretenzingai kilsčiojama uodegytė).
Japoniškų robotų liaudies gretose „aimanburnis“ – toli gražu ne vienintelis dainuojantis personažas. Yra dar ir HRP4, taip pat Aimi Eguchi.
Japoniška dainelė „Kagome Kagome“ kiek priimtinesniu ausiai, tačiau taipogi sintetiniu tembru skamba štai taip. Ar toli iki tokių vokalinių aukštumų H. Savados „aimanburniui“ – spręskite patys :)
