Turizmas kasmet Jamaikos biudžetą papildo 1 mlrd. JAV dolerių ir yra įsiskverbęs į visas salos gyventojų veiklos sritis. Tačiau retas turistas pro patogių viešbučių barikadas pamato tikrąjį Karibų rojaus kriminalinį veidą.
Nuostabaus grožio šalyje ginklų žvangesys ir narkotikų tvaikas jau seniai sukūrė visuomenę, kurioje pilietines vertybes išstūmė „pagarbos“ kultas. Tas, kam jos trūksta, tiesiu taikymu keliauja į morgą.
Kas iš tikrųjų nutiko Jamaikai, Britų kolonijinių laikų pasididžiavimui? Nuo tada, kai 1962 m. sala išsikovojo nepriklausomybę, įsigalėjo narkotikų vertelgų valdžia, o socialinės lygybės viltis greitai išbluko.
Jamaikoje kasmet įvykdoma per 1500 nužudymų, kartu su Pietų Afrika ir Kolumbija ji laikoma pačia smurtingiausia šalimi. Nesenas „Amnesty International“ pranešimas konstatavo, jog šalis yra tragiškoje suirutėje. Tam, kad ten tiesiog išgyventum, prireikia specialių išlikimo įgūdžių.
Kingstono centre įsikūrusiame lūšnynų kvartale Trench Town žmonės vaikšto paniurę ir įsitempę. Kažkada kolonistų administracijos apgyvendintas rajonas dabar pavirto į gaujų getą. Gaujų nariai stengiasi nešioti kuo daugiau ginklų – tai parodo jų vietą narkotikų prekybos hierarchijoje.
XXI amžiaus Jamaika panėši į priešrevoliucinę Prancūziją: masinis skurdas, socialinė trintis ir netolygus turto pasiskirstymas. Tačiau joje nematyti nei revoliucinio judėjimo ženklų, nei organizuoto socialinio protesto blyksnių.
„Turtingiesiems nėra ko nerimauti. Salos vargingieji yra pernelyg deorganizuoti ir neišsilavinę socialinei revoliucijai“, - kaip kirviu nukirto Jamaikoje sutiktas pastorius.
Pasak jo, per pusamžį nepriklausomybės geresnės ir skaidresnės šalies vizija visiškai subliūško. Vietoj to šalies viešąją erdvę uzurpavo „klientizmo“ dėsniai: politiniai patronai už lojalumą ištikimuosius remėjus aprūpina darbais, narkotikais ir ginklais. Daugiausia pastarųjų atplaukia iš JAV dėl lengvų jų įsigijimo sąlygų.
Žmogaus teisių aktyvistės Carolyn Games manymu, pilietinių vertybių vakumą jaunimo tarpe užpildė Amerikos smurto kultūra. „Daugumos jaunuolių gyvenimas yra degradavęs, tačiau jie vis tiek nori, kad žmonės juos gerbtų. Jaunuolis su ginklu – toks, kurio bijoma ir į kurį baugiai žiūrima. Žudymas tampa šlovės išraiška“, - teigė moteris.
Jėgos kultas neaplenkė ir valstybės teisinės sistemos. Patalogai dažnai yra pernelyg įbauginti atlikti skrodimus. Todėl ligoninės negalima rasti net lavonams skirtų užšaldymo įrenginių. Šviežiai kritusių aukų kūnai „sandėliuojami“ komercinių laidojimo namų kertėse, kur greitai dingsta bet kokie įrodymai.
Oficialia Jamaikos galva išlikusi Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II, o šalyje taikomi britų įstatymai. Buvusių kolonistų paveldui galima priskirti ir salos gyventojų kolektyvinėje pasąmonėje išlikusius vergovės eros rudimentus. Baltųjų mažumos rankose (arba tai ką jamaikiečiai vadina „vietiniais baltaisiais“) sutelktos visos šalies plantacijos ir kitos pramonės šakos.
Apmaudu ir tai, jog visais laikais Jamaiką garsinusi cukraus industrija miršta. Garsusis Worthy Park fabrikas pildęs Liverpulio ir Bristolio rafinavimo fabrikus šiuo metu laukia valstybinės pinigų injekcijos ir jos negausiąs žada užsidaryti. Būtent cukraus bumo laikais XVIII amžiuje sala išgyveno ekonominį klestėjimą.
Dabar Jamaika Anglijos dokus kemša ne cukrumi, o narkotikais. Statistiniais duomenimis, Didžiosios Britanijos kvaišalų rinka yra bemaž tris kartus didesnė už bet kurios europinės šalies. O kur dar iškalbingas faktas, jog bent 300 jamaikietės šiuo metu atlikinėja bausmę Britanijos kalėjimuose už narkotikų kontrabandą.
Atostostogų rojus, garsėjantis muzikaliais ir gražiais žmonėmis bei puikiais atletais (vien per pastarąsias Olimpines žaidynes Jamaika susišlavė šešis aukso medalius), išlieka įstrigęs postkolonijinių laikų nerimastyje. Norėtųsi tikėti, jog neilgai jo dangų temdys nusikaltimų ir korupcijos debesis, tačiau rimtų poslinkių nematyti.
