Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atliekantis prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybių tyrimą, trečiadienį iš esmės pritarė jo išvadoms. Jose nurodoma, kad krizę sukėlė bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Galutines išvadas komitetas patvirtins vėliau, o Seimui jos turi būti pateiktos iki spalio pabaigos.
Už tyrimo išvadų projektą balsavo 6 parlamentarai, viena komiteto narė – socialdemokratė Rasa Budbergytė – susilaikė, du nebalsavo, įskaitant liberalą Kęstutį Glavecką.
„Iš esmės pritarta išvadoms, rekomendacijoms dar yra minčių padirbėti. Siūlymas dar papildomas bus santrauką padaryti tyrimo galbūt, bet čia jau ateityje šiek tiek. Iš esmės pritarta išvadoms“, – BNS sakė komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas.
Pasak jo, tai reiškia, kad esminės tyrimo išvados nebebus koreguojamos, tačiau jas dar reikės suredaguoti ir „kalbos prasme sutvarkyti“.
„Tai užtruks kelias savaites ir po to, matyt, komitetas susirinks, galbūt rudenį, o jei suspės, liepos mėnesį, ir patvirtins galutinę išvadų versiją (...) Jos bus registruotos Seimo duomenų bazėje ir tada jas planuojama Seime pristatinėti. Čia jau, matyt, bus naujo komiteto vadovo prerogatyva“, – aiškino S. Jakeliūnas, liepos pradžioje išvykstantis dirbti į Europos Parlamentą.
Jo teigimu, parengtas rekomendacijų projektas, tačiau jis dar bus tikslinimas.
„Ties rekomendacijomis dar komitetas dirbs, norima, kad būtų tampriau susietos rekomendacijos su (tyrimo – BNS) išvadomis. Buvo pateiktas projektas, bet detaliai apie jas nekalbėjome. Rekomendacijoms dar bus atskira diskusija, kai bus suredaguota išvadų versija, rekomendacijos, matyt, dar bus tikslinimas“, – BNS sakė. S. Jakeliūnas.
Diskutuota dėl išvadų konkretumo, atsakingų asmenų ir institucijų
Komiteto nariai trečiadienį posėdyje kėlė atsakomybės, išvadų konkretumo, personalijų klausimą.
„Analizė yra labai geras dalykas (...), o valstybės valdyme, finansų valdyme, stabilumo užtikrinime svarbus ir atsakomybės konstatavimas: kas kaip valdė, kokį sprendimą priėmė ir kokios pasekmės. (..) Per kvailumą darymas, nežinojimas taisyklių taip pat yra įstatymo pažeidimas“, – posėdyje teigė K. Glaveckas.
R. Budbergytė ragino sukonkretinti išvadas ir pateikti aiškias rekomendacijas, taip pat klausė dėl tolesnio laikinosios komisijos darbo.
„Šitame kūrinyje yra daug analizės, geros analizės, bet ji yra aukšto ekonominio lygio, pritariu tam, ką sakė Kęstutis (Glaveckas – BNS), kad valstybės valdymas yra skirtingas dalykas. Su tekstu, išvadomis reikia gerokai padirbėti ir apsispręsti, kaip organizuosime tą darbą parlamentinio tyrimo komisijos rėmuose (...) Turim turėti labai aiškias išvadas, vertinimus, ir rekomendacijas – trumpas drūtas, be fantazijų“, – sakė socialdemokratė.
„Valstietis“ Viktoras Rinkevičius tvirtino, kad nėra korektiška visą atsakomybę dėl buvusios krizės perkelti Švedijos bankams, turint omenyje, kad sprendimus Lietuvoje priima šalies institucijos.
„Aš negalėčiau pasirašyti ir balsuoti už šitą, kadangi manau, kad reikia įvertinti Lietuvos institucijų, tuo metu dirbusių atsakingų pareigūnų vaidmenį, sprendimus, neatsakingą skolinimąsi (...) kiek padarė nuostolių. Kodėl mes šitai pamiršome? Suversti (kaltę – BNS) vien Švedijos bankams nebūtų visiškai teisinga ir atsakinga. Tai norėčiau vertinimo tuo metų priimtų sprendimų ir suteiktos laisvės tuo metu Lietuvoje „siausti“ Švedijos bankams“, – sakė V. Rinkevičius.
„Valstiečių“ atstovas Juozas Varžgalys siūlė atkreipti dėmesį ir „personalijas“.
„Gal nepamačiau, bet atrodo, kad nešnekame apie personalijas, nuo ko priklausė. (...) Gitano Nausėdos (buvusio SEB banko prezidento patarėjo – BNS) kai buvo paklausta, ar buvo klaida, kad kreditai imti ne iš tų finansinių institucijų, jis patvirtino, kad tai buvo klaida. Deja, tos klaidos nepripažino nei Ingrida Šimonytė (buvusi dešiniųjų Vyriausybės finansų ministrė – BNS), nei Andrius Kubilius (buvęs dešiniųjų premjeras – BNS), nei Rimantas Šadžius (buvęs kairiųjų Vyriausybės finansų ministras – BNS), nei Audrius Misevičius (buvęs Lietuvos banko valdybos narys – BNS), nei kiti. Tai man atrodo, kad reikia paminėti ir personalijas, kadangi tai yra tyrimas“, – kalbėjo posėdyje parlamentaras.
S. Jakeliūnas: tyrimo išvados yra aiškios
S. Jakeliūnas prieš balsavimą komitete teigė, kad išvados yra aiškios.
„Savo misiją matau, kaip praktiškai pabaigtą (...) Kas norės, supras. Yra labai aiškiai viskas parašyta: bankai sukėlė krizę, Lietuvos bankas jų neprižiūrėjo, Švedijos finansų inspekcija taip pat atsakinga už tai. Siūlymai yra ir dėl Viliboro – teisminiu keliu eiti. Visais kitais dalykais yra politinė atsakomybė ir pamokų įvertinimas ir išmokimas visose institucijose – Lietuvos banke, Vyriausybėje ir Seime“, – komiteto posėdyje sakė S. Jakeliūnas.
Komitetas jau anksčiau yra konstatavęs, kad 2005-2006 metais finansinės disciplinos buvo pakankamai, 2007-aisiais ji pradėjo blogėti, o 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Tai pakenkė viešųjų finansų būklei – nebuvo galimybių sukaupti rezervų, dėl to padidėjo poreikį skolintis, mažinti išlaidas ir didinti mokesčius 2009-2010 metais.
Be to, anot komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo.
Viena komiteto išvadų skelbia – jeigu Lietuva būtų paprašiusi tarptautinių institucijų ar fondų paramos, jos skola dabar būtų mažesnė 4,7 punkto ir siektų 35 proc. BVP, o ne 40 procentų. S. Jakeliūnas skaičiavo, kad dėl sprendimo nesikreipti paramos į Europos Komisiją Lietuvos nuostoliai 2009-2018 metais siekia apie 2,1 mlrd. eurų, iš kurių apie 0,2 mlrd. eurų – žala dėl pavėluoto banko „Snoras“ uždarymo.
Krizės tyrėjai nustatė, kad Vyriausybė 2009-2012 metais pasiskolino apie 12,4 mlrd. eurų, iš kurių apie 11,1 mlrd. eurų buvo pasiskolinta finansų rinkose.
Parlamentinis tyrimas dėl veiksnių, lėmusių ekonominę krizę Lietuvoje, turėtų trukti iki spalio pabaigos. Seimas komitetui yra suteikęs laikinosios tyrimo komisijos statusą.
Biudžeto ir finansų komiteto nariai konservatoriai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas atsisakė dalyvauti tyrime, nes laiko jį politiškai angažuotu. K. Glaveckas, nors ir save vadina stebėtoju, bei R. Budbergytė posėdžiuose dalyvaudavo, tačiau balsuojant susilaikydavo ar nebalsuodavo.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė gegužę pareiškė, kad Seimas neleistinai kišasi į Lietuvos banko veiklą. Praėjusį mėnesį S. Jakeliūno iniciatyva Seimas balsavo dėl nepasitikėjimo LB valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku, bet valdantiesiems pritrūko balsų pritarti rezoliucijai.
Premjeras Saulius Skvernelis tuomet pareiškė, kad jį įtikino S. Jakeliūno argumentai, kodėl Lietuvos banko vadovu turi būti nepasitikima.
Generalinė prokuratūra yra gavusi Vyriausybės prašymą įvertinti finansų priežiūros institucijų darbą per 2009–2010 metų krizę. Visos per krizę veikusios buvusios finansų priežiūros institucijos šiuo metu prijungtos prie Lietuvos banko.
