Parlamentarai skirtingai vertina pasiūlymą nuo kitų metų Lietuvoje taikyti tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus darbo pajamoms – 20 proc. ir 27 proc., kaip ir iki šiol, bei naują 32 proc. tarifą, kuris būtų taikomas uždirbantiesiems 120 ir daugiau vidutinių mėnesio atlyginimų per metus. Dabar šioms pajamoms taikomas 27 proc. tarifas.
Dėl naujo GPM tarifo ketvirtadienį susitarė dėl valdančiosios koalicijos besiderančių keturių partijų atstovai. Pasak „valstiečio“ Tomo Tomilino, trečiojo tarifo įvedimas leis Lietuvoje sparčiau eiti linkt „normalių europietiškų“ progresinių mokesčių.
„Tai yra progresyvumo stiprinimas šiuo metu, kai turime tarpinius rezultatus. (...) Tam, kad socialinio solidarumo Lietuvoje būtų daugiau“, – BNS sakė T. Tomilinas.
Jis pripažino, kad kol kas nėra detalių skaičiavimų, kokį efektą biudžetui duos trečiojo mokesčio tarifo įvedimas.
„Galutinių skaičiavimų nėra, (...) jie bus tik biudžeto (2020 metų – BNS) priėmimo metu. Yra tik preliminarūs, kalbame apie 9-10 mln. eurų (papildomas pajamas – BNS)“, – aiškino T. Tomilinas.
Finansų ministerijos duomenimis, įvedus 32 proc. GPM tarifą pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, papildomos biudžeto pajamos sudarytų apie 4 mln. eurų.
32 proc. GPM įvedimo iniciatorių socialdarbiečių atstovas Andrius Palionis tvirtina, kad ministerijos skaičiavimas netikslus.
„Ministerija paskaičiavo tik tiek, kas virš 120 VDU papildomai, bet neskaičiavo, kas nuo 84 VDU iki 120 VDU būtų, kai nuo sausio „Sodros“ lubos nukris“, – BNS aiškino A. Palionis.
Jo žiniomis, 2018 metais daugiau nei 120 VDU (110,9 tūkst. eurų per metus) gavo 1148 asmenys, kurie mokėjo 27 proc. GPM. Dabar jie mokėtų 32 proc.
T. Tomilino teigimu, naujo tarifo įvedimas taip pat leis kompensuoti valstybės finansų praradimus dėl „Sodros“ įmokų lubų įvedimo.
Tuo tarpu ilgametis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalas Kęstutis Glaveckas tvirtina, kad naujas GPM tarifas lėtins ekonomikos augimą ir taps apynasriu informacijos technologijų verslui.
„Tie, kurie užsiima naujomis informacinėmis technologijomis, kas labai smarkiai traukia ekonomiką, ir kurie palyginti daug uždirba, iš jų bus paimta žymiai daugiau, negu buvo dabar. Nuo to interesas investuoti, vystyti tikrai nepadidės. (...) Labai smarkiai numuš stimulą, bent artimiausiu laikotarpiu“, – BNS teigė parlamentaras.
Jis spėja, kad dalis didesnes apmokestinamas pajamas uždirbsiančių gyventojų ieškos galimybių išvengti didesnių mokesčių.
„Stengsis įlįsti į tuos rėmus, kur mažesnis tarifas. Tai ta nauda (biudžetui – BNS) nebus tokia didelė, koks didelis bus erzelys“, – sakė K. Glaveckas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje GPM mokamas ne nuo visų pajamų, o tik nuo darbo užmokesčio, todėl siekdamas išvengti didesnių mokesčių verslas dalį algų darbuotojams išmokės dividendais, tantjemomis ar įmonės akcijomis.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė taip pat priekaištavo, kad kalbant apie progresinius mokesčius pamirštama, jog didesnis GPM būtų taikomas tik su darbo užmokesčiu susijusioms pajamoms.
„Vertinu teigiamai (32 proc. tarifą – BNS), nes tai dar vienas žingsnis į progresinius mokesčius, bet tai nėra tikri progresiniai mokesčiai, nes ne visos pajamos apmokestinamos“, – tvirtino ji.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas BNS žadėjo inicijuosiąs pataisas, kad tantjemų apmokestinimas irgi būtų didinamas iki 32 procentų.
Konservatorius Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad didinti GPM gaunantiems didžiausias pajamas „ekonominės vertės nėra daug“.
„Tokių asmenų Lietuvoje yra mažai ir valstybė reikšmingų papildomų pajamų nesurinktų“, – BNS sakė M. Makauskas..
Tačiau, anot jo, šiuo atveju svarbus yra socialinio teisingumo aspektas.
„Ir jis yra pakankamai svarbus. Todėl esama situacija, kai 1,5 VDU (2,84 tūkst. eurų) gaunantis žmogus turi didesnę mokestinę naštą už tą, kurio mėnesinis atlyginimas yra dešimt kartų didesnis, yra bloga ir ją reikia skubiai taisyti“, – aiškino M. Majauskas.
K. Glaveckas mano, kad „tokie dalykai“ (pokyčiai mokesčių sistemoje – BNS) turėjo būti aptarti anksčiau ir išdiskutuoti „platesniame rate“.
„Reikia diskutuoti, kaip būtų žmonėms ir Lietuvai geriau, o ne kažkokiai politinei jėgai, kuri mažai išmano finansuose. (...) Per naktį tai nedaroma, patyrimą naktinių reformų jau turime ir žinome, kuo jos baigėsi, kai reikia iš tų duobių lipti per pensininkų ar valstybės tarnautojų nugaras“, – tvirtino K. Glaveckas.
Įvesti dar vieną GPM tarifą pasiūlė socialdemokratų darbo partija: pajamas iki 84 VDU (maždaug 106 tūkst. eurų) siūloma apmokestinant 20 proc. tarifu, nuo 84 VDU iki 120 VDU (beveik 152 tūkst. eurų) – 27 proc. tarifu, o virš 120 VDU – 32 proc. tarifu.
2018 metų vasarą Seimo patvirtinta mokesčių reforma numatė, kad nuo šių metų 27 proc. GPM taikomas didesnėms kaip 120 vidutinių darbo užmokesčių pajamoms, 2020 metams planas buvo nuo 84 VDU, o 2021 metais – nuo 60 VDU. Remiantis tais pačiais dydžiais numatytos ir „Sodros“ įmokų lubos, ir tantjemų apmokestinimas GPM.
Dividendams dabar nustatytas 15 proc. GPM.
Pirmąjį šių metų ketvirtį VDU siekė 1262,7 euro iki mokesčių.
