Skeptiškai Lietuvos ketinimus statyti VAE vertina ir atominės energetikos specialistas Jurgis Vilemas.
Pabrėžęs, kad po nelaimės Fukušimoje (Japonija) daugelis šalių rezervuotai vertina atominės energetikos plėtrą, jis akcentavo, jog tokio tipo reaktorių, koks buvo Fukušimoje, statyti ketinama tik Lietuvoje.
Anot J. Vilemo, nors pas mus kol kas labai nepasitikima naujais, atsinaujinančiais energetikos šaltiniais, pasaulyje vos per vienus metus instaliuota daugiau kaip 20 mln. kilovatvalandžių vien saulės energijos. Kita vertus, teigia jis, mažos šalys neturėtų rizikuoti saugumu.
„Nors didelių avarijų tikimybė yra labai nedidelė, jų ekonominės socialinės pasekmės yra milžiniškos. Naujausi Japonijos vyriausybės vertinimai rodo – 100 mlrd. eurų už visas kompensacijas, atstatymus ir t.t. O jeigu tokia avarija atsitiktų mažoje valstybėje? iš ko sumokėsime? Kaip į šį klausimą bus atsakyta Seime, kai ten bus svarstomas šis klausimas? – ketvirtadienį Seime vykstančioje konferencijoje-diskusijoje „Atominė elektrinė ir (ar) energetinė nepriklausomybė“ klausė J. Vilemas.
„Mažos šalys neturėtų rizikuoti savo ateitimi ir atsisakyti didelę riziką keliančių energijos šaltinių. Vadovautis šūkiu, kad Lietuva drąsi šalis, šiuo atveju nederėtų“, – ironizavo J. Vilemas. Jis taip pat pabrėžė, kad nederėtų energetinės priklausomybės keisti finansine priklausomybe.
J. Vilemas taip pat teigia neatmetantis, kad susiklosčius tam tikroms nepalankioms aplinkybėms ar ištikus dar vienai nelaimei, o gal ir dėl kitų priežasčių ES gali pareikalauti anksčiau laiko uždaryti VAE, kaip Lietuvai stojant į šią organizaciją jau pareikalavo uždaryti dar galėjusią veikti ir gaminti pigią elektros energiją Ignalinos atominę elektrinę.
R. Kuodis: kokia prasmė kalbėti apie elektros kainą be kaštų kainos?
Ekonomistas Raimondas Kuodis teigia apskaičiavęs, kad atsižvelgiant į rinkos dėsnius ir kainų indeksus, 17 mlrd. Lt, kaip planuojama, kainuosianti VAE, po 10 metų, kai bus baigta statyti, kainuos 23 mlrd. Lt. Skaičiuodamas, kiek pinigų reikėtų aptarnauti skolą, pridėjęs branduolinio kuro kainą ir kitus kaštus, R. Kuodis sako prognozuojantis, kad elektros kilovatvalandė gali kainuoti apie 30 ct. Ekonomisto teigimu, tokia elektros energijos kaina būtų tol, kol bus išmokėtos paskolos.
„Po 10 metų elektrinė pradeda veikti su 23 mlrd. Lt skola. Aš manau, kad kilovatvalandė gali kainuoti apie 30 ct, bet tikrai ne 7 ar 10 ct/kwh. Po to, kai bus išmokėtos paskolos – apie 10 ct/kwh“, – prognozuoja ekonomistas R. Kuodis.
„Po to, kai išmokėsime paskolą, jeigu reaktorius vis dar veiks, bus pigiau. Bet mes turime nebijoti visuomenei pasakyti šių skaičių“, – ragina žinomas ekonomistas.
Anot R. Kuodžio, jeigu atominės elektrinės statybai lėšas reikėtų skolintis iš komercinių bankų, skaičiai dar labiau išaugtų, „nes atominių elektrinių rizika yra labai didelė“. Tokių elektrinių kaina gerokai išaugtų ir tuo atveju, jeigu atominės elektrinės turėtų draustis.
„Jeigu atominės elektrinės turėtų draustis, jų gaminamos elektros savikaina padidėtų 6 kartus“, – sakė ekonomistas, darydamas prielaidą, kad tokiu atveju jų veikiausiai būtų atsisakyta. Tačiau draudimo kaštus, jo teigimu, esą prisiima jėgainę statanti valstybė arba mokesčių mokėtojai.
Savo iniciatyva atlikęs apskaičiavimus R. Kuodis teigia, kad neatsižvelgus į visus būsimosios elektrinės statybos, eksploatavimo ir radioaktyvių atliekų laidojimo kaštus nėra prasmės skaičiuoti, kiek kainuos elektros energija.
„Kokia prasmė kalbėti apie elektros savikainą, neapimant didžiosios kaštų dalies? Ar jus domintų duonos kaina be miltų“, – ironizuoja jis.
„Mes matome dvi tendencijas – brangstančią atominę energetiką ir pingančią saulės, vėjo, kitą atsinaujinančią energetiką“, – lygino R. Kuodis, ragindamas palaukti, kol paaiškės, kokia linkme vystysis naujausios technologija ir kur krypsta visuomenės nuomonė.
Taip pat skaitykite:
Ar nauja elektrinė reiškia energetinę Lietuvos nepriklausomybę?
