Dabartinė Lietuvos energetikos nepriklausomybės strategiją greičiau galima pavadinti nepriklausomybės nuo Rusijos strategija nei nepriklausomybės apskritai, mano energetikos specialistas Jurgis Vilemas. Pasak jo, dabartinės baimės dėl priklausomybės nuo didžiosios kaimybės neretai yra nepagrįstos ir perdėtos.
„Strategija neadekvačiai ir spekuliatyviai pateikia energetinės priklausomybės nuo Rusijos išteklių lygį. Reali situacija yra ženkliai geresnė“, - „Pirklių rūmuose“ surengtoje energetikos konferencijoje penktadienį sakė J. Vilemas.
Pasak jo, Lietuvoje neretai kalbama, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę tapome priklausomi nuo Rusijos, tačiau esą toks supratimas nėra teisingas.
„Iš jokių kitų tiekėjų nebūtume galėję gauti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veikimui reikalingų medžiagų, jas turėjo tik Rusija. Kai veikė IAE mes buvome visiškai priklausomi nuo Rusijos”, - sakė J. Vilemas.
J. Vilemo nuomone, dabar politikai nuolat akcentuoja, kad esame nuolatos priklausomi nuo Rusijos, tačiau reali situacija nėra tokia bloga. Pavyzdžiui, naftą iš Rusijos importuojame ne todėl, kad esame verčiami tai daryti, tačiau todėl, kad iš Rusijos importuojama yra pigiausiai.
Panašiai yra ir su elektros energijos importu. „Dabartinėmis sąlygomis elektrą importuoti yra žymiai pigiau nei gaminti savose elektrinėse, kurių turime per akis. Be to, trečdalis energijos jau dabar yra iš nepriklausomų tiekėjų - Latvijos, Suomijos valstybių“, - pasakojo J. Vilemas.
Energetikos specialistas pridūrė, kad Lietuvoje strategija yra politizuota, sprendimai priimami iš anksto suformuotom nuostatom ir yra susiformavusi klaidinga nuostata - dauguma energetikų ir politikų mano, kad kieviena valstybė turi turėti generuojančių elektros energijos galių tiek, kiek reikia. Tačiau esą buvimas ES ir jos prioritetai suponuoja visiškai kitokią idėją – energija iš tiesų turi būti gaminama ten, kur ji yra pigiausia.
