Verdant aštrioms diskusijoms dėl įmokų į privačius pensijų fondus verta pažvelgti ką gi davė jau veikianti sistema būsimam pensininkui. Šiandien galima konstatuoti, kad dalyvavimo antros pakopos privačiuose fonduose pasekmės būsimos pensijos dydžiui nebuvo pakankamai išaiškintos. Atsakinga už socialinę apsaugą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priimdama tokį sprendimą tikrai nepersistengė informuodama gyventojus apie galimas neigiamas šio dalyvavimo pasekmes.
Suprantama, kad apie tai nekalbėjo ir bankai ar kitos finansinės institucijos, sukūrę pensijų fondų valdymo įmones. Atvirkščiai – buvo formuojamas požiūris, kad jei nedalyvausi šių fondų veikloje, neužsitikrinsi didesnės pensijos. Dalyvių skaičiaus požiūriu buvo pasiektas neblogas rezultatas – beveik milijonas norinčių prisidurti prie valstybinio socialinio draudimo garantuojamos pensijos. Buvo kukliai nutylima, kad valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas numato ženklų socialinio draudimo pensijos sumažėjimą, jei asmuo dalyvauja minėtuose antros pakopos fonduose. Draudžiamųjų pajamų koeficientai, nuo kurių dydžio priklauso būsima pensija, pagal dabar galiojantį įstatymą kiekvienais dalyvavimo fonduose metais mažinami specialiu koeficientu. Kaip pavyzdį galima paminėti, kad 2007 m. šis mažinimo koeficientas buvo 0,44, 2008m. – 0,40. Netgi dirbančiajam, gaunančiam pakankamai didelį atlyginimą, kurio metų draudžiamųjų pajamų koeficientas maksimalus ir lygus 5, skaičiuojant pensijos dydį jis bus sumažintas daugiau negu dvigubai.
Galima manyti, kad šių visų pensijos dydžio skaičiavimo niuansų dauguma iš milijono dalyvaujančių antros pakopos fonduose, nežino ir gali būti nemaloniai nustebinti sužinoję ką jie praranda. Deja, kol kas nieko ir neatranda. Fondų veiklos rezultatai – apgailėtini, nors kiek ženklesnio prieaugio negauta. Liberalų ir kitų jiems prijaučiančių, ypatingai fondų valdytojų desperatiški tvirtinimai, kad jeigu bus sustabdyti pervedimai bus apvogtas milijonas būsimų pensininkų, švelniai tariant, labai abejotini. Atvirkščiai – toliau dalyvaudami šiuose fonduose dirbantieji gali tapti apvogtaisiais. Galima pažymėti ir tai, kad nutraukti sudarytas sutartis praėjus bent mėnesiui po sutarties pasirašymo įstatymas neleidžia. Visi dalyvaujantys tampa fondų įkaitais. Užtikrinant būsimųjų pensininkų interesus neatidėliotinai būtina keisti pensijų kaupimo įstatymą, leidžiant laisvanoriškai atsisakyti sudarytų sutarčių. Tada ir pasimatys ar tikrai visi dabar esantys fondų dalyviai liks juose. Gal neliks ir diskusijų ar reikalinga rizikuoti realiomis, šiandien taip reikalingomis, socialinio draudimo lėšomis.
Jonas Valatka, Lietuvos socialdemokratų sąjungos valdybos narys
