Gindama Julijos Tymošenko laisvę, Rusijos valdžia rūpinasi ne vargše kaline, o su Ukraina pasirašytų dujų tiekimo sutarčių likimu.
Kai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paskelbė pareiškimą dėl J.Tymošenko arešto, jis pasakė tai, ką ketino pasakyti. Tiesą sakant, apie J. Tymošenko ten nebuvo pasakyta nė žodžio, buvo kalbama tik apie dujas. „Visi susitarimai dėl dujų tiekimo pasirašyti griežtai laikantis dviejų valstybių nacionalinių įstatymų“, – štai ką pasakė užsienio reikalų ministras, ir nesuprantama, kodėl visi nusprendė, kad jis šitaip gynė ponią. Ministras gynė dujų tiekimo sutartis, kurios tuo atveju, jeigu ponią nuteis, gali būti peržiūrėtos. Akivaizdu, kad apie tą patį Sočyje kalbėjosi ir Rusijos, ir Ukrainos prezidentai.
Nenaudingi susitarimai
Naują diskusiją dujų klausimu Ukraina pradėjo tuoj po to, kai buvo pasirašyti paskutiniai susitarimai šia tema. Laikyta, kad šie susitarimai dėl dujų tiekimo Ukrainai buvo labai naudingi. Praėjusių metų balandžio 21 dieną Charkove prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Viktoras Janukovyčius susitarė dėl 30 proc. muito mokesčio atšaukimo Ukrainai tiekiamoms dujoms, mainais už tai Rusijos Juodosios jūros laivynui leista likti Kryme iki 2042 metų. Juodosios jūros laivynas, kaip žinoma, jau šiek tiek papuvęs, o 30 proc. nuolaida dujoms – didžiuliai pinigai, daugiamilijardinė ekonomija Ukrainai. Bet gana greitai Ukraina nustojo laikyti susitarimus naudingais šaliai. Nuolaida – svarbu, bet kainos skaičiavimo formulė, pasirinkta ankstesniu susitarimu, Charkove nebuvo pakeista. Formulės pagrindą sudaro gana aukšta dujų kainos bazinė norma (450 JAV dolerių už 1 tūkst. kub. m) ir du koeficientai – atitinkamų naftos produktų rinkos kainos išvestinė ir sezoninis koeficientas.
Pasirašant susitarimus Charkove V.Janukovyčiui nepavyko pakeisti formulės, bet muito mokesčio sumažinimas iki nulio tuomet atrodė priimtinas būdas. Nafta pasaulio rinkose tada kainavo 80 JAV dolerių už barelį, ir galutinė kaina buvo priimtina. Bet po mėnesio kaina peršoko 100 dolerių, į formulę traukiami naftos produktai taip pat pabrango ir dujos Ukrainai vėl atsiėjo, galima sakyti, tiek, kiek Vokietijai. Didėjant naftos kainai padėtis blogėjo. Ir dabar ji tokia, kad šių metų ketvirtajame ketvirtyje dujų kaina pagal ilgalaikes sutartis priartės prie 400 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Tai maždaug ketvirčiu daugiau už dabartines kainas Europos dujų rinkoje. Pastaraisiais metais Ukrainos valdžios pareiškimai, esą formulę reikia keisti, skamba vis garsiau.
Sunki kova
Ši formulė gimė kaip tik šaltą 2009 metų sausį, vykstant J. Tymošenko ir Vladimiro Putino deryboms. Primename, kad likusi be rusiškų dujų šąlanti Europa tris savaites drebėdama sekė šias derybas. Jeigu teisme bus įrodyta, kad J. Tymošenko neturėjo teisės pasirašyti šių susitarimų, tokio scenarijaus pasikartojimas taps visiškai įmanomas.
Nepavykus susitarti dėl dujų kainos prieš pasirašant naujas sutartis naktį iš 2008 į 2009 metus Rusija nutraukė dujų tiekimą Ukrainai. Sausio 5 dieną šiuos apribojimus pajuto ir Europa, o nuo sausio 7 iki 20 dienos dujų tranzitas per Ukrainą buvo visiškai nutrauktas. Tikriausiai šias tris savaites J. Tymošenko kovojo pačią sunkiausią kovą spalvingame savo gyvenime, nes kautis dėl šios dujų tiekimo sutarties jai teko mažiausiai penkiais frontais. Pirmiausia su „Gazpromu“, su kuriuo Ukrainos konfliktas truko net nuo 2005 metų. Antra, su tarpininku „Rosukrenergo“, kuris Ukrainos rinkoje atsirado, anot jos, proteguojant prezidentui V.Juščenkai. Trečia, su pačiu prezidentu V. Juščenka, kuris nedavė jai lėktuvo skristi į Maskvą, atšaukė iš Maskvos tuometį „Naftogaz“ vadovą Olegą Dubiną ir visaip juodino J. Tymošenko pasaulio visuomenės akyse. Ketvirta, su jos pačios vadovaujamu ministrų kabinetu, kuris niekaip negalėjo apsispręsti imtis kokių nors veiksmų ir vilkino derybas. Ir penkta, su pasaulio visuomene, kuri išsijuosusi mitingavo ir reikalavo, kad šalys susitartų.
Protokolo auka
Ar Kijevo Pečerės rajono teismas galės paskelbti kaltinamąjį nuosprendį J. Tymošenko, priklauso nuo to, ar prokurorai sugebės įrodyti jos kaltę. Nors J. Timošenko jau vadinama Ukrainos Chodorkovskiu, kol kas šiuos žmones vienija tik karštas priešiškas dabartinės savos valdžios nusistatymas jų atžvilgiu. O rodyti tokį patį cirką su iš piršto laužtais kaltinimais Ukrainoje, atrodo, neplanuojama. Cirkas galėtų būti tikrai įdomus, jeigu oficialus kaltinimas skambėtų unisonu su valdžioje esančių Ukrainos politikų, manančių, kad J. Tymošenko pasirašė Ukrainai nenaudingą sutartį, pareiškimais. Šį klausimą būtų galima gvildenti iki begalybės: ar jai kas nors siūlė pasirašyti naudingesnę sutartį – tuomet ji neteisi, arba, atvirkščiai, nuostolingesnę – tada ji šaunuolė. Teisybės šiame procese nesužinotume, bet smagiai pasilinksmintume. Tačiau teismas pasirinko nuobodų kelią.
Generalinė prokuratūra kaltina J. Tymošenko, kad ji davė nurodymą pasirašyti dujų tiekimo sutartį su Rusija neturėdama vyriausybės patvirtintų direktyvų. Formaliai ji lyg ir turėjo tai padaryti – taip parašyta tuo metu galiojusiame Ukrainos ministrų kabineto įstatyme. Tada teisme bus nagrinėjami nelabai įdomūs procedūriniai klausimai. Na, tarkim, kad ministrų kabinetas klausimą dėl dujų tiekimo sutarties kaip tik sausio 19 dieną svarstė, sprendimo nepriėmė, bet ir neuždraudė J. Tymošenko pasirašyti sutartį. Istorijoje yra nemažai buvusių ministrų pirmininkų teismų precedentų: kas tik nebuvo teisiamas už grobstymą, genocidą, prievartavimus, o štai už protokolo pažeidimą, atrodo, rimtai dar niekas nebuvo teisiamas, taigi dirva kūrybai pasireikšti čia plati.
Slenkstis rinkimuose
Nors jaučiamas stiprus spaudimas iš visų pusių siekiant apginti J.Tymošenko, vargu ar byla bus nutraukta pusiaukelėje. Atsižvelgiant į šį spaudimą, jeigu kaltinamasis nuosprendis vis dėlto bus paskelbtas, galima tik spėti, kad Julija greičiausiai atsipirks sąlygine bausme. Tokiu būdu dabartinė valdžia išspręs du pagrindinius uždavinius: ponia Julija turės nepanaikintą teistumą per kitus rinkimus (tad juose negalės dalyvauti) ir atsiras perspektyvų argumentuotiems pokalbiams su Rusija apie dujas.
Pokalbiai jau prasidėjo ir jų turinys žinomas. Ukraina nori, kad būtų peržiūrėta dujų kainos formulė. Rusija formulę peržiūrėti pasirengusi, bet mainais už tai reikalauja, kad Ukraina įstotų į muitų sąjungą, arba „Ukrainos Naftogazo“ akcijas iškeistų į „Gazpromo“ akcijas (iš esmės tai būtų Ukrainos dujų transportavimo sistemos „prarijimas“). Šiaip sau nei viena, nei kita pusė iš vietos nepajudės. O ar šis konfliktas užtruks, priklauso nuo naftos kainos. Jeigu ji bus gerokai mažesnė negu 100 JAV dolerių už barelį, Ukraina galės laikytis savo pozicijos ir mokėti už dujas. Bet sulig kiekvienu naftos kainos pakilimu biržoje didėja Rusijos užsispyrimas ir naujo dujų karo tikimybė. Ir, žinoma, blogiausia, ką galėjo padaryti Ukrainos valdžia, rengdamasi dujų karui, – pradėti J. Tymošenko teismą ir pasodinti ją į kalėjimą. Ginče dėl dujų Ukrainos teismo nutartis – silpnas argumentas, o pasaulio visuomenės palaikymo kovoje su „rusiška meška“, normaliomis sąlygomis mielai demonstruojamo, dabar V.Janukovyčius gali nesitikėti.
FAKTAI: J. Tymošenko ir kalėjimas
Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko nuo rugpjūčio 5 d. areštuota ir laikoma Kijevo tardymo izoliatoriuje.
Charizmatiškasis Ukrainos 2004 metų Oranžinės revoliucijos simbolis, praėjus šešeriems metams, pralaimėjo prezidento rinkimus pagrindiniam varžovui Viktorui Janukovyčiui ir netrukus po to prasidėjo jos baudžiamasis persekiojimas.
Prokuratūra iškėlė antrosios pagal dydį parlamento partijos „Tėvynė“ lyderei ir jos bendražygiams kelias baudžiamąsias bylas.
