Spektaklis teatre bus rodomas ir kitą sezoną, tad jam rengiamasi atsakingai. Dirigentui Vytautui Lukočiui prižiūrint vyksta solistų ir orkestro repeticijos, prie lietuvių ansamblio netrukus prisijungs patyrę užsienio solistai. Svarbiausius interpretacijos taškus šią savaitę atvyksta sudėti pastatymo muzikos vadovas, garsus vokiečių dirigentas Rolfas Beckas, kuris gerokai iki repeticijų pradžios surengė Lietuvoje perklausą atrinkti atlikėjams.
Dūzgia staklės ir LNOBT gamybinėse dirbtuvėse bei siuvimo mašinos – teatro siuvykloje, kur šiuo metu karaliauja spektaklio kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus fantazija. Mat anot režisieriaus Csába Kaélio (jis yra ir pastatymo partnerio, Budapešto menų rūmų, vadovas), barokinės Händelio oratorijos prabangos ir iškilmingumo pojūčiui išgauti geriausiai tinka mūsų dienų aukštosios mados renginių atmosfera. O ar galėtume įsivaizduoti aukštąją madą Lietuvoje be Juozo Statkevičiaus?
Operos scenoje publika išvys ne tik muzikos atlikėjus. Tikru podiumu turėtų žingsniuoti ir keturios profesionalios manekenės (pasak J. Statkevičiaus – Meda Jonaitytė, Renata Mikailionytė, Julija Maslinskaja-Ulvydienė ir Eglė Grėbliauskaitė), o kadangi siužetas apeliuoja į Antiką – veiksmas vyksta karą su Persija laimėjusio Aleksandro Makedoniečio puotoje – išlavintą vyrišką kūną demonstruos kultūristai.
„Suradome raktą, kaip perteikti barokinę prabangą šiuolaikiškai“, – pasakoja J. Statkevičius. – „Režisierius tikino, kad mano madų pristatymų „liuksas“ atitinka barokinį kūrinio prabangos momentą. Žmonėms galbūt iš tiesų įdomu teatre matyti efektingą reginį, juk opera – sudėtinis sintetinis žanras, kur žiūrovai nori mėgautis ne tik muzika, bet ir vaizdu.“
Vis dėlto kostiumų dailininkas sako dvejojęs dėl šio darbo. Priežastis – ne tik laiko stygius (greta kitų darbų šį pusmetį LNOBT įvyko O. Narbutaitės operos „Kornetas“ premjera su puikiais J. Statkevičiaus kostiumais), bet ir požiūris į jo veiklą. „Mada nelaikoma aukštąja kultūra, oficialiu lygiu nevertinama. Bet kai reikia reprezentuoti Lietuvą, nes spektaklis yra bendras pastatymas su Vengrija ir Lietuva turėtų pasirodyti deramai, tampi nepakeičiamas. Apskritai kultūrai stinga deramo dėmesio. Visi nori gražių spektaklių, tačiau niekas nesusimąsto, kokia yra šio grožio kaina... Teko atsisakyti keleto pasiūlymų iš kitų teatrų. Sakau, imkite ką nors kitą. Štai aš pasiėmiau asistentę Elvitą Brazdylytę, bet vis viena turiu pats dalyvauti primatavimuose, viską prižiūrėti.“
Šį kartą „Aleksandro puotos“ kostiumai buvo matuojami lietuvių solistams Norai Petročenko, Dianai Tiškovaitei ir Tadui Girininkui. Nors iš jų tik Aleksandro Didžiojo vaidmenį rengiantis T. Girininkas dalyvaus premjerose, pirmą kartą į LNOBT sceną įžengiančios N. Petročenko ir D. Tiškovaitė dainuos kito sezono spektakliuose, tad jų pasirengimas ne ką mažiau intensyvus nei kitų.
„Šis kūrinys man yra didelė naujovė, savito angliško stiliaus, muzikos požiūriu sumėtytas iš įvairiausių gabaliukų, kas Händeliui gana būdinga. Čia yra citatų iš jo instrumentinių „Concerto grosso“, oratorijų“, – pasakoja heteros Taisijos vaidmenį rengianti N. Petročenko. – „Kūrinio siužetas labai paprastas: Aleksandras Didysis po Persijos karo surengia puotą, joje dainius Timotiejus atlieka giesmes, stengdamasis iššaukti įvairiausias Aleksandro Didžiojo nuotaikas. Kūrinį vainikuoja muzikos globėjos šventosios Cecilijos pasirodymas, kuris tarsi įtvirtina muzikos meno galią.“
Kolegei antrina T. Girininkas: „Tai glaustas, kompaktiškas opusas. Veiksmas nėra labai išplėtotas, tačiau arijos gana sudėtingos, reikalaujančios geros technikos. Händeliui padainuoti reikia subtilumo, turi apmąstyti kiekvieną detalę. Jau repetavome su orkestru – labai graži muzika, tiesiog fantastiška! Netrukus atvažiuos maestro Beckas – tada jau gludinsime detales.“
Beata Baublinskienė
