Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas pirmadienį atsisakė komentuoti viešai išsakytas abejonės, kad siekdamas naudos sau, jis galbūt klastojo dokumentus. Ekonomikos komiteto pirmininko Dainiaus Budrio pirmadienį išplatintame pareiškime abejojama ar J. Šimėnas nesupainiojo interesų.
„Svarstant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą priėmimo stadijoje pastebėta, kad pirmininkas parlamentui pateikė ne tą įstatymo redakciją, kuri buvo patvirtinta balsuojant komitete. Pateikta kitokia 13 straipsnio 4 dalies formuluotė. Neatitikimų yra ir kitų straipsnių redakcijoje. Kadangi pats J. Šimėnas yra susijęs keliomis šioje srityje veikiančiomis įmonėmis, kyla abejonių – ar tai tik atsitiktinė klaida, ar vis dėlto, jis susipainiojo viešų ir privačių interesų brūzgynuose“, – pranešime spaudai teigė D. Budrys.
Be to, D. Budrys pareiškė domėsiąsis, ar nebuvo daugiau atvejų, kuomet kolega galimai klasta siekė naudos sau.
A. Stancikienė: J. Šimėnas meluoja
J. Šimėnas portalui „Balsas.lt“ sakė esąs nustebęs dėl tokių kolegos ir koalicijos partnerio teiginių. „Siekdamas naudos sau? Oho, kokie teiginiai, kokie pasisakymai...“, – stebėjosi Tėvynės Sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujantis parlamentaras.
Pasak J. Šimėno, į dokumento tekstą buvo įsivėlusi grynai techninė klaida, kuri buvo net ne jo paties padaryta. „Žinoma, ten visur yra mano parašai, visada galima tai prikišti, bet dokumentas nebuvo priimtas. Aš pats tikrai būčiau pastebėjęs neatitikimą. O dėl mano „naudos sau“ ir kažkokių įmonių tegul pats D. Budrys ir komentuoja“, – nukirto konservatorius.
Pats D. Budrys šiuo metu yra išvykęs į užsienio komandiruotę, tad su juo susisiekti nepavyko. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo priėmimas, pastebėjus neatitikimus, ketvirtadienį buvo atidėtas.
Ginčas vyksta dėl minėto įstatymo 13 str. 14 dalies, kuri reglamentuoja atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtrą. „4) hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją galią padidinti ne mažiau kaip iki 141 MW, pirmenybę suteikiant nepatvankinėms technologijoms;”, - rašoma projekte, kurį ketvirtadienį turėjo patvirtinti parlamentas.
Seimo aplinkos apsaugos komiteto narė, TS-LKD atstovė Aurelija Stancikienė portalui „Balsas.lt“ teigė, kad ir ją sudomino šio įstatymo projekto, pasiekusio priėmimo stadiją, „smulkus neatitikimas“. „Dar prieš įstatymui patenkant į Seimą ir prieš svarstymą, įvykusį praėjusių metų gruodžio mėnesį buvo daug ypač aršių diskusijų. Reikalas tas, kad visi gamtininkai labai džiaugiasi, jog yra sąrašas upių kurių negalima tvenkti. Manoma, kad dabar esančių 27 megavatų įrengtosios galios ir nebereikėtų didinti. Pramonininkai ir kiti lobistai siekė, kad didinama būtų iki kokių 258 ar 270 megavatų. Todėl, vykstant svarstymui Seime, mes nutarėme sutikti su formuluote, kuri apriboja plėtrą iki 141 MW. Seimas, po svarstymo, ir nubalsavo už tą formuluotę, kur parašyta „iki 141 MW”, - pasakojo Seimo narė.
Anot A. Stancikienės, ketvirtadienį, kai jau buvo rengiamasi balsuoti, ji nustebo pamačiusi, kad į pateiktą projektą įrašyti trys nekalti žodeliai „ne mažiau kaip iki“. „Aš gal frakcijoje ir per karštai pasakiau, kad man tai primena klastojimą. Tada J. Šimėnas pradėjo rėkti ir meluoti (drąsiai tai sakau), jog Seimas taip ir buvo nutaręs. Pasikėlę stenogramas ir protokolus mes nesunkiai nustatėme, kad buvo taip, kaip sakau aš. Tai buvo mano pasiūlymas ir aš atsimenu jį atmintinai“, - tikino A. Stancikienė.
Paklausta, kokias su J. Šimėnu susijusias įmones galėjo turėti omenyje D. Budrys, parlamentarė paminėjo bendrovę „Bionovus'”, kurioje J. Šimėnas prieš tai dirbo mokslinių tyrimų departamento direktoriaus pavaduotoju. (Parlamentaro interesų deklaracijoje tai paminėta, - „Balsas.lt").
A. Stancikienė neteigė, kad bendrovei „Bionovus“ būtų kaip nors naudinga minėto įstatymo straipsnio „klaida“. Pasak jos, dabar priiminėjamas įstatymas šiaip esąs visiškai lobistinis. „Mes juk nustatome paramą biomasės gamintojams, tarp jų ir „Bionovus“ ir biokuru pagamintos energijos tiekėjams. Vartotojui kaina nuo to nemažės. Jis mokės tuos pačius 30 ct už kilovatvalandę (neskaitant to, ką pasiima perdavimo tinklai), net jei savikaina bus 18 ct. Ir paramą biokuro gamintojams garantuojame iki 2020 metų. Kur čia tuomet nauda vartotojui iš to, kad rinkoje bus daugiau dalyvių?“, - stebėjosi Seimo narė.
Kritikuoja ir A. Sekmokas
Įdomu tai, kad ir Energetikos ministras A. Sekmokas dar kovo 18 dieną visiems Seimo nariams išplatino pažymą, kurioje sumanymas taikyti fiksuotą žaliosios energijos kainą yra kritikuojamas, o pats įstatymo rengimas vadinamas neskaidriu. Pažymoje sakoma:
• įstatymas nulems nuolatinį ir ženklų elektros energijos tarifo augimą;
• įstatymas garantuos remiamą tarifą vėjo elektrines valdantiems verslininkams – jiems tai užtikrins norimą pelną, o už tai turės sumokėti visi elektros vartotojai;
• įstatymo rengimo procedūra nebuvo skaidri, nes pastaroji įstatymo redakcija nebuvo derinta nei su suinteresuotomis šalimis, nei su institucijomis, nei su Vyriausybe;
• įstatymas prieštarauja Nacionalinei atsinaujinčių energijos išteklių plėtros strategijai, kurią patvirtino Vyriausybę;
• fiksuotas tarifas neskatins konkurencijos ir efektyvių technologijų elektros energijos gamybai naudojimo.
