Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) Lietuva nėra dažniausiai skundžiamų šalių sąraše, tačiau už sprendimų vilkinimą sankcijų neišvengs, perspėja Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
"Lietuva atrodo tikrai neblogai - teismas turi 350 skundų prieš Lietuvą iš 90 tūkst., tai nedidelis skaičius. Šiuo klausimu pirmaujančios valstybės - Rusija, Turkija, Rumunija, Lenkija, Italija", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė J.Sabatauskas.
Tačiau, TTK vadovo teigimu, Lietuvai gresia sankcijos už EŽTT sprendimo, priimto prieš pustrečių metų, nevykdymą.
Europos žmogaus teisių teismas dviejose Lietuvos piliečių bylose prieš Lietuvą 2004 ir 2005 metais konstatavo, jog įstatymo nuostatos, numatančios darbinės veiklos apribojimus privačiame sektoriuje dirbantiems buvusiems KGB darbuotojams, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.
"Už EŽTT sprendimų įgyvendinimą, priežiūrą atsakingas Europos Tarybos ministrų komitetas, kuris jau rudenį, spalio 17-18 dienomis svarstė susidariusias problemas, jau tada Lietuvos atstovai tikino, kad parengti įstatymų projektai ir svarstomi parlamente bus priimti rudens sesijoje", - sakė J.Sabatauskas.
Pasak TTK vadovo, vasario viduryje Europos Tarybos ministrų komiteto posėdyje Lietuva sankcijos skyrimo tikriausiai jau neišvengs.
"Manau, kad (sankcija - BNS) bus, nes tai jau nebe pirmas svarstymas, o pirmojo svarstymo metu Lietuva buvo patikinusi, kad sprendimus įvykdys, bet neįvykdė. Tikriausiai bus taikomas įspėjimas", - sakė J.Sabatauskas.
Komiteto vadovas apgailestavo, jog Seimas, svarstydamas Liustracijos įstatymo pataisas, kuriomis būtų įgyvendintas Europos žmogaus teisių teismo sprendimas, į argumentus dėl gresiančių sankcijų neatsižvelgė, maža to, įvedė naujų apribojimų, kurie irgi galėtų tapti pretekstu ieškoti teisybės EŽTT.
"Lietuvos parlamentas atsakingas, nes tikrai nesmagu prieš mūsų pareigūnus tarptautinėse institucijose, kai jie turi aiškintis, kodėl Lietuva nevykdo sprendimų, o tų sprendimų nevykdo tautos atstovybė - Seimas", - sakė J.Sabatauskas.
"Svarstymo metu įstatymas pasikeitė - atsirado naujos kategorijos asmenų, kurių nebuvo, uždėtas ribojimas rezervui. Jeigu Lietuva būtų priėmusi tokios redakcijos įstatymą, tuomet, jei būtų kreipimasis į EŽTK, būtų pripažinta teisės į teismą apribojimą", - tęsė parlamentaras.
Pasak komiteto vadovo, Baudžiamasis kodeksas kaip vieną iš papildomų bausmių numato apribojimą dirbti tam tikrą darbą iki 5 metų, tad įstatymu numačius apribojimą dirbti darbą 10 metų ne teismo sprendimu, būtų apribota žmogaus teisė į teisingą teismą.
Seimas rudens sesijos metu taip nesuspėjo priimti kelerius metus Seime strigusio vadinamojo Liustracijos įstatymų pataisų paketo, kuriame, tarp kitų nuostatų, buvo ir EŽTT sprendimą įgyvendinanti nuostata, naikinti darbinius apribojimus kadriniams KGB darbuotojams.
Svarstant įstatymą, švelninantį apribojimus kadriniams KGB darbuotojams, jame atsirado nuostata, kurios nebuvo pirminiame projekte - dėl apribojimų KGB rezervo karininkams.
Jeigu Seimas, balsuodamas dėl priėmimo, neatmestų svarstymo metu įtrauktos nuostatos, KGB rezervininkai dešimt metų negalėtų eiti valstybės tarnautojų ar statutinių tarnautojų pareigų, tuo tarpu iki šiol jiems darbiniai apribojimai nenumatyti.
Šiuo metu darbo apribojimai numatyti tik sovietų saugumo kadriniams darbuotojams - jie 10 metų nuo įstatymo priėmimo 1999 metais negali dirbti ne tik valstybės pareigūnais arba tarnautojais, bet ir advokatais bei notarais, bankuose ir kitose kredito įstaigose, strateginiuose ūkio objektuose, saugos tarnybose, taip pat tarnybose, teikiančiose detektyvų paslaugas, ryšių sistemoje, švietimo įstaigose pedagogais, auklėtojais ir šių įstaigų vadovais, taip pat negali dirbti darbo, susijusio su ginklo turėjimu.
Pakeitus įstatymą, pareigų sąrašas, kurių 10 metų negalėtų užimti buvę kadriniai sovietų saugumo struktūrų darbuotojai, sutrumpėtų - būtų panaikintas draudimas dirbti privačiose struktūrose, taip pat leista užimti kai kurias pareigas ir valstybės tarnybos struktūrose.
