Infliacija vėl įgauna pagreitį: gruodį užfiksuotas metinis vartojimo kainų augimas buvo didžiausias per pastaruosius pusantrų metų ir siekė 3,8 proc. Daugiausia įtakos kainoms turėjo brangstantys maisto produktai ir energetiniai ištekliai.
Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, 2010 metų gruodį pasaulinės maisto kainos pagerino 2008 metais pasiektą rekordą. Lietuvoje maisto produktų kainos taip pat priartėjo prie piko, naujas kainų aukštumas užkariavo duona ir grūdai, aliejai, cukrus, nealkoholiniai gėrimai. 2010 m. pabaigoje maistas buvo 1,4 karto brangesnis nei vidutiniškai 2005 metais.
Maisto produktai brango sparčiau nei visos vartojimo prekės ir paslaugos – jos per tą patį laiką ūgtelėjo apie 30 proc. Tačiau labiausiai nuo 2005 metų pabrango komunaliniai mokesčiai – dabar vartotojams už būstą, vandenį, elektrą, dujas ir kitą kurą tenka mokėti maždaug 1,7 karto brangiau nei prieš penkerius metus. Pasidžiaugti ketvirtadaliu mažesnėmis nei 2005 metų kainomis galėjo įsigyjantieji aprangos ir avalynės, apie 16 proc. mažiau pernai mokėjome ir už ryšio paslaugas.
2010 metų vasarą prasidėjusi žaliavų ir žemės ūkio produktų kainų pasiutpolkė šokdins vartotojus bei gamintojus ir šiemet. Pirmojo smuiko partija atiteks energetiniams ištekliams: naftos kainai jau kurį laiką flirtuojant su 100 JAV dolerių už barelį psichologine riba, benzino kainos taip pat fiksuoja rekordus. Populiariausios 95 rūšies benzino kainos Lietuvoje priartėjo prie visų laikų maksimumo – 4,5 lito. Brangstantis dyzelinas taip pat smogs keleivių kišenėms, vežėjai jau suskubo didinti paslaugų įkainius.
Žaliavų brangimas ilgainiui prisidės prie bendro kainų lygio didėjimo, tai galime matyti iš gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų, per metus pašokusių iki 16 proc. Be to, ateinančiais mėnesiais maisto prekių kainų spurtas gali dar stiprėti, nes prie jų galutinių kainų prisideda ne tik brangstantys žemės ūkio produktai, bet ir kylančios dyzelinio kuro kainos. Net prognozuojamas lūžis darbo rinkoje ir pamažu kylantys atlyginimai neatneš ilgai laukto atokvėpio – didžioji darbo užmokesčio prieaugio dalis, tikėtina, bus tiesiog pravalgyta.
Taigi atsipalaiduoti dar per anksti. Kainoms kopiant į viršų, vėl labiausiai bus nuskriausti finansiškai jautriausi namų ūkiai, kurių vartojimo krepšelyje didesnę dalį užima maistas ir kitos būtiniausios prekės bei paslaugos. Akivaizdu, kad spartėjanti infliacija grįžta į opiausių problemų sąrašą. Kita vertus, į skolų liūną įklimpęs valdžios sektorius galės miegoti truputį ramiau: augančios kainos generuoja aukštesnes mokestines pajamas ir tai leidžia gerokai sumažinti skolų naštą. Nuosaikios infliacijos palaikymo strategija gali būtų naudinga ir privataus sektoriaus atstovams, kurių skolos per pastaruosius kelerius metus taip pat smarkiai didėjo. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad staigus infliacijos protrūkis gali sutrypti pirmuosius vidaus vartojimo atsigavimo daigus ir sumažinti vietos gamintojų konkurencingumą užsienio rinkose, taip gali sulėtėti dar neįgijęs pagreičio ekonomikos augimas.
