Jasonas Reitmanas, sparčiai įsitvirtinantis geriausių šiandienos Holivudo režisierių gretose, tvirtina nuo pat vaikystės žinojęs apie savo pašaukimą kurti filmus.
„Kai dar tik kilau karjeros laiptais, žiūrėdavau į mėgstamus režisierius ir galvodavau, kaip jie sukūrė unikalius savo stilius. Pradėjęs kurti filmus suvokiau, kad tai įgimtas reikalas. Tavo stilius kalba už save. Tai nėra specialiai sukuriamas dalykas. Jeigu darytum tai specialiai, šis stilius būtų apgaulė“, - samprotauja Jasonas Reitmanas, išgarsėjęs filmais „Dėkui, kad rūkot“, „Juno“, o nuo sausio 29 d. pristatantis naują darbą „Viskas ore!“, kuris gabiajam režisieriui ir scenaristui jau pelnė „Auksinio gaublio“ apdovanojimą.
Anot J. Reitmano, drąsos eiti savo keliu ir sekti paskui savo svajonę suteikė suvokimas, kad jis yra holokaustą išgyvenusio žmogaus palikuonis. Režisierius tėvas yra Antrąjį pasaulinį karą išgyvenęs žydas, kuris Kanadoje naują gyvenimą pradėjo kaip pabėgėlis.
Būtent ši patirtis išmokė J. Reitmaną vertinti gyvenimą ir kitaip žiūrėti į laisvę, kuri daugeliui yra savaime suprantamas dalykas.
„Esu holokaustą išgyvenusio žmogaus palikuonis ir būtent tai skatina mane kurti filmus, kurie žmonėms sukelia geras emocijas. Tai lyg visiška priešingybė gyvenimui Beveri Hilse, kur visada žinai, kur pietausi. Man asmeniškai laisvė visada kelia tam tikrus iššūkius“, - tvirtina vos 32-erių J. Reitmanas.
Naujame savo darbe jis pasakoja apie nerūpestingu gyvenimu besimėgaujantį Rajaną, kurio nusistovėjusią kasdienybę pakeičia nauja bendradarbė ir nuolatinėse kelionėse sutikta svajonių moteris.
