„Radijo lentynoje“ – naujosios trilerių, kriminalinių romanų žanro žvaigždės, norvegų autoriaus Jo Nesbo knyga „Nemezidė“, kurią išleido leidykla „Baltos lankos“. Apžvelgdami ją, kiek daugiau nušviesime ir skandinaviškų trilerių bumą, kuris pastaraisiais metais tapo tikru literatūros fenomenu.
Jeigu manęs kas paklaustų, koks autorius galėtų geriausiai stoti šalia Stiego Larssono, neabejotino skandinavų trilerių meistro, puikiai žinomo dėl savo trilogijos apie „Merginą su drakono tatuiruote“, drąsiai, nesusimąstydamas sakyčiau, kad tai yra Jo Nesbo.
Stiegas Larssonas apskritai padarė revoliuciją kriminalinių romanų žanre ir smarkiai visame pasaulyje išpopuliarino skandinaviškus detektyvus, kurie smarkiai skiriasi nuo angliškosios ar amerikietiškosios tradicijos. Jis yra niūresni, tamsesni, depresyvesni, juose yra politikos, socialinių problemų, autoriai stengiasi sukurti kuo įsimintinesnius, išskirtinius pagrindinius personažus. Nors skandinaviški trileriai populiarėti pradėjo dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtetyje, tikraisiais skandinaviškos kriminalinio žanro literatūros pranašais tapo jau minėtas S. Larssonas ir Henningas Mankellis, kurio kelios knygos irgi yra pasirodžiusios lietuviškai.
Žurnale „The Economist“ pateikiami trys skandinavų kriminalinių romanų sėkmę galėję lemti faktoriai: literatūrinė kalba, herojai ir aplinka. Pasak literatūros agento Niclaso Salomonssono, aiškus, metaforomis neužgrūstas rašymo stilius labai tinka kriminaliniams romanams.
O kuo išsiskiria skandinavų rašytojų herojai? Dažnai jie nespindi gyvenimo džiaugsmu, turi psichologinių traumų ir yra kankinami nesibaigiančių rūpesčių.
Vis dėlto svarbiausiu elementu „The Economist“ romanuose laiko jų kuriamą aplinką. Kino kritikė Nathaniel Rich teigia, kad skandinavų romanai pakeri savo pakilia ramybe, o kriminalas įvyksta skaitytojui mažiausiai to tikintis. Skandinavų knygose kuriamas aplinkos ramumas ir drausmingumas tik dar labiau išryškina visus nusikaltimo elementus. Juk kraujas ant balto sniego atrodo daug kraupiau nei kokioje nors judraus miesto užkampyje.
Pasak J. Nesbo, skandinavų visuomenę galime laikyti klestinčia ir organizuota. Tačiau šios gerovės valstybės turi ir savo juodąją pusę. Šiauriečių kriminaliniuose romanuose atskleidžiamas marginalinių socialinių grupių gyvenimas, atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų.
Šaltas klimatas ir ilgos tamsios naktys sukuria puikią aplinką trileriams. Daug lemia ir skandinavų asmeninės savybės, anot J. Nesbo, jie yra linkę slėpti savo jausmus ir išgyvenimus, o tai suteikia tik dar daugiau paslapties.
Yra garsi Jo Nesbo frazė: jei Salmanas Rushdie būtų norvegas, jis tikrai parašytų trilerį. „The Guardian“ Jo Nesbo pasakojo, kad visi jo pažįstami rašytojai, bandę sukurti „europietišką romaną“, nieko nepasiekė.
„Dėl tokių autorių kaip Henningas Mankellis ir Peteris Høegas sėkmės, Skandinavijoje nėra tokios neigiamos nuostatos į detektyvų rašymą kaip kai kuriose kitose šalyse. Tiesą sakant, yra priešingai. Dauguma skandinavų rašytojų, užsitarnavusių sau vardą literatūros pasaulyje, jautė, kad jie norėtų išbandyti save kriminalinių romanų srityje, taip parodydami, jog gali konkuruoti su geriausiais. Jeigu Salmanas Rushdie būtų norvegas, jis neabejotinai būtų parašęs nors vieną trilerį“, - sakė autorius.
Kalbant apie Jo Nesbo, jo romanų sėkmei itin didelę reikšmę turėjo išsiskiriančio pagrindinio personažo sukūrimas. Jo knygų pagrindinis herojus policininkas Haris sunkiai primena tą šablonišką žavų, visuomet pasiryžusį ieškoti nusikaltėlių pareigūną. Atvirkščiai, Harį galbūt net galėtume vadinti antiherojumi. Priklausomas nuo alkoholio, sunkiai sutariantis su kolegomis, turintis nemažai problemų su moterimis, amžinoje depresijoje skendintis veikėjas. Tačiau kartu jis – bene geriausias specialistas skyriuje, turintis puikią nuojautą. Kamuojamas vidinių demonų Haris persekioja juos išorėje. Jis žino miesto landynes, turi savo mėgstamus toli gražu ne prašmatniausius barus, ir rašytojo tinklalapyje netgi galima surasti žemėlapį, kuriame sužymėtas „Hario Oslas“.
Sukūręs tokį originalų personažą Jo Nesbo išleido seriją trilerių, kurie jam pelnė populiarumą Norvegijoje, o vėliau ir visame pasaulyje. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų ir „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, jo knygos puikuojasi bestselerių sąrašuose visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Remiantis Harvill Secker reklaminės kompanijos duomenimis, Jo Nesbo romanas Jungtinėje Karalystėje parduodamas kas 23 sekundės.
Lietuvių kalba jau yra pasirodę kelios jo knygos – „Raudongurklė“, „Gelbėtojas“, „Sniego Senis“, „Pentagrama“, o dabar štai ir ši – „Nemezidė“.
Rašytojas teigia, kad pirmoji didžioji jo svajonė buvo tapti futbolininku, ir jis beveik įgyvendino ją, žaidęs aukščiausioje Norvegijos lygoje, tačiau trauma privertė atsisakyti šios idėjos.
Baigęs ekonomikos mokslus jis dirbo finansų biržoje. Save šiame darbe jis apibūdino kaip „puikų analitiką, tačiau pasibaisėtiną pardavėją“. Toks buvo jo darbas dienomis, o vakarais kartu su broliu būsimasis rašytojas grojo roko grupėje, kuri tapo labai populiaria, rengdavo gausybę koncertų, jos diskai būdavo perkamiausiųjų sąrašuose. Grupė iki šiol turi gerbėjų, nors nesukūrė jokių naujų dainų jau 12 metų.
Nusprendęs nuo visko pailsėti Jo Nesbø išvyko pusei metų į Australiją, kur parašė savo pirmąją knygą. Jau pirma knyga pelnė jam populiarumą. Ir tai nebuvo trumpalaikė sėkmė. Visi kiti jo romanai taip pat sulaukė dėmesio tiek gimtinėje, tiek užsienyje.
Apie šio pirmojo romano sukūrimą Jo Nesbo pasakojo štai ką: „Išvykęs į Australiją pasiėmiau nešiojamąjį kompiuterį. Priežastis buvo paprasta – leidybos kompanijos atstovė man siūlė parašyti knygą apie įspūdžius, keliaujant su grupe po Norvegiją. Kai ji man tą pasiūlė, staiga supratau, jog labai noriu parašyti romaną. Labai uždegė ši mintis, ir tik laiko klausimas buvo, kada pradėsiu. Žinojau tik tai, kad, kaip sako Aksel Sandemose, yra tik du dalykai, apie kuriuos verta rašyti: tai meilė ir nusikaltimai.
Skrydis iš Oslo į Australiją tęsiasi beveik 30 valandų. Per jas sugalvojau siužetą ir pradėjau rašyti, kai tik įėjau į viešbutį. Buvo naktis, o aš nemiegojau, bet rašiau apie vaikiną Harį, kuris nusileido Sidnėjaus oro uoste ir apsigyveno tame pačiame viešbutyje, kuriame aš gyvenu.
Kai grįžau iš Australijos, knyga buvo beveik baigta. Kai tik išsidėliojau daiktus, rašiau toliau. Rašymas mane tiesiog apsėdo, labai pykau, kad reikia jį nutraukti dėl valgio ar miego. Tai buvo geriausios mano gyvenimo savaitės. Nusiunčiau rankraštį leidėjui, tačiau pasirašiau pseudonimu, nes nenorėjau, kad mano knyga būtų spausdinama, siekiant išnaudoti mano, kaip muzikanto, populiarumą. Rankraštis buvo atiduotas, atostogos baigėsi. Kitą rytą darbe įsijungiau kompiuterį ir staiga įsisąmoninau, kad turiu viską, apie ką tik galiu svajoti. Turiu butą, gerai apmokamą darbą, savo grupę ir nesu niekam skolingas. Vienintelis dalykas, kurio trūksta, yra laikas. Mano tėtis buvo miręs prieš dvejus metus. Jis kaip tik išėjo į pensiją ir buvo pasiryžęs parašyti knygą apie savo patirtį Antrojo pasaulinio karo metais. Tačiau jo laikas baigėsi. Nenorėjau leisti, kad taip pat nutiktų ir man. Todėl išjungiau kompiuterį ir išbėgau iš biuro.
Pamenu, kai stovėjau viršininko kabinete ir nustebusiam jam aiškinau, kodėl neturiu laiko pas jį dirbti. Jis, švelniai tariant, buvo sukrėstas“.
Tokia tad Jo Nesbo tapimo rašytoju karjera.
Kiekvieną naują knygą Jo Nesbo rašo pagal tą patį principą. Iš pradžių jis parašo penkių puslapių santrauką, vėliau 20 puslapių apmatus, dar vėliau 80-100 puslapių aprašą, kuriame taip pat būna ir esminiai dialogų fragmentai. Tuomet jis rašo pirmąjį pilną juodraštį, vėliau – antrąjį. Tik tuomet keliems žmonėms, kuriais pasitiki, duoda perskaityti juodraštį, ir atlieka kai kuriuos pakeitimus. Po to knyga būna atiduodama leidyklai ir pamirštama. Vienintelė parašyta knyga, kurią jis perskaitė dar kartą, buvo jo pirmasis romanas.
Šios knygos „Nemezidė“, kurią autorius išleido 2002 metais, visas siužetas vystosi Osle. Viskas sutelkta toje gatvėje, kurioje gyveno pats rašytojas, todėl čia yra nemažai autentikos, vietovės pajautimo. Visi Jo Nesbo romanai pasižymi tuo, kad autorius sugeba meistriškai perteikti atmosferą, nuotaiką.
Šios knygos siužetas yra štai toks:
viename Oslo banke kaukėtas plėšikas įremia šautuvą banko darbuotojai į galvą ir liepia skaičiuoti iki dvidešimt penkių. Pinigai į krepšį sukrauti, tačiau keliomis sekundėmis per vėlai - darbuotoja nužudoma, du milijonai Norvegijos kronų dingsta be pėdsakų. Žiaurūs bankų plėšimai tęsiasi..
Ryte, po audringo vakaro su buvusia mergina Ana Betsen, detektyvas Haris Hūlė pabunda kamuojamas pagirių ir neatsimena, kas įvyko per pastarąsias keliolika valandų. Negana to, tą pačią dieną Ana randama negyva savo miegamajame - įtariama, kad tai savižudybė. Detektyvas Hūlė, patyliukais nagrinėdamas Anos mirties aplinkybes, bankų plėšimo byloje atranda giją, vedančią į kalėjimą, kur bausmę atlieka vienas žinomiausių Norvegijos bankų plėšikų. Kuo labiau detektyvas gilinasi, tuo aiškiau mato, kad Anos mirtis kažkaip susijusi su įžūliais bankų plėšimais. Negana to, paaiškėja, kad siūlo gijos veda ir į kitas valstybes ir norint viską susieti į aiškų vaizdą, detektyvui tenka keliauti ir į Braziliją. Kuomet atrodo, kad paslaptis jau išaiškinta, autorius pateikia naujus, staigius siužeto posūkius, kurie vėl viską netikėtai keičia.
Jo Nesbo žino, kokiais būdais išlaikyti dėmesį. Tempas čia greitas, skaitytojas kiek pavedžiojamas už nosies klaidingomis nuorodomis prieš aptinkant teisingą kryptį, yra čia saikingų nukrypimų į socialines problemas. Ir, kas svarbiausia, visa istorija galiausiai sugula į motyvuotą paveikslą su stipriu psichologiniu pagrindimu.
Kriminalinė istorija čia nėra viskas, kaip ir daugelio skandinaviškų trilerių atveju. Svarbu psichologinė aplinka, atmosfera, personažų vystymasis.
Jo Nesbo išlaiko aukštai iškeltus Stiego Larssono standartus. Kiek teko skaityti Jo Nesbo knygų, dar nei karto neteko nusivilti, ir „Nemezidė“ yra dar vienas įrodymas, kad autorius turi talentą pasakoti tamsias, atmosferines istorijas. Jeigu mėgstate detektyvus ar trilerius, kažin ar suklysite skaitiniams pasirinkę būtent šį autorių.
