Jeronimai, jūsų, kaip muzikanto, karjerą turbūt būtų galima laikyti sėkminga, ar ne?
Esu maksimalistas, todėl dar nesijaučiu nieko naudingo padaręs. Labai tikiuosi, kad tai – tik pradžia. Labai nusiminčiau, jei viskas taip ir pasibaigtų. Kol kas man sekasi atsidurti tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir sutikti tinkamų žmonių, tfu, tfu, tfu... Bet visa tai – tarsi ilga ir didelė grandinė. Kažkur sudalyvauji, sutinki naujų žmonių, užsimezga santykiai, atsiranda kitų pasiūlymų... Tačiau jei išimtum nors vieną grandį, galbūt atsirastų tikimybė, kad subyrės ar bent sutrūkinės ir pati grandinė.
Jaronimas Milius
Ar iš muzikavimo sunku išgyventi?
Uždarbis bent koks nors turi būti, nes jei jauti pinigų stygių, negali susitelkti į muziką. Kol kas finansinis stabilumas mane tenkina. Su drauge nuomojamės butą, gyvename normaliai, turtais nesišvaistome, bet ir alkani nesėdime. Apskritai labai verta pagyventi vien iš savo uždirbamų pinigų, todėl visai džiaugiuosi, kad gyvenime taip susiklostė.
Aš įpratęs visko pasiekti pats. Nuo mažens žinojau – jei, tarkime, norėsiu automobilio, privalėsiu pats jam užsidirbti. Vos baigęs mokyklą vasarą jau dirbau telekomunikacijų bendrovėje, paskui vienu metu dar ir logistikos įmonėje, o dar vėliau užgriuvo ir televizijos projektai, o kur dar studijos... Ir štai vieną kartą atėjo tokia diena, kai staiga susigriebiau ir tik pavakare pagalvojau: „Pala, juk aš tikrai kažką svarbaus pamiršau atlikti. Ak taip, juk jau tris dienas darbe nebuvau!“ Vadinasi, jau po truputį virstu zombiu. Tai buvo viso to užimtumo pikas. Tada supratau, kad visur stoviu viena koja, o niekur – abiem. Nuo šito taško ir atsispyriau – apsisprendžiau palikti darbus, studijas taip pat, ir pasirinkti vien muziką. Kol kas gailėtis neteko. Pasirinkimas tikrai nebuvo lengvas, bet turbūt visuomet gyvenime esu linkęs pasirinkti sunkesnį kelią. Tegul viskas vyksta pamažu, neskubant – bet taip, kaip pats noriu.
Paminėjote, kad gyvenate su drauge. Kas ji? Juk buvote „supirštas“ su daug kuo.
Taip, „suporuotas“ buvau ne kartą, juk čia Lietuva, čia lietūs lyja, žmonės kalba... Iš tiesų mano mergina vardu Diana, ji studijuoja aktorinį meną ir šoka.
Jeronimas Milius (Balsas.lt/Ruslanas Kondratjevas)
Grįžkime prie muzikos. Kartais manoma, kad roko klausantys žmonės – protingesni, nes jį ne taip paprasta suprasti. Ką apie tai manote?
Sutinku. Pats pažįstu nemažai aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių, kurie domisi roko muzika. Jie yra plačios pasaulėžiūros – tarkime, domisi ir daile. Vėlgi tie, kurie susiduria su muzika, supranta, kad groti roką – techniškai sudėtinga ir neturėdamas žinių sukursi tiesiog triukšmą, jovalą. O juk kai kurie žmonės roką tik taip ir girdi, tik taip suvokia!
Rokas tarsi plečia suvokimo lauką – jame daug subtilybių. Todėl klausytojas, kuris domisi roku, rečiau turi vidinių apribojimų, jis tarsi yra laisvesnis, ne toks suvaržytas. Bet kartu tolerantiškas kitiems.
Beje, terminą „rocking“ pirmą kartą panaudojo Amerikos pietuose gospelo muziką atliekantys dainininkai. Tuomet jis reiškė religinį džiūgavimą, o vėliau terminas įgavo šokio ir... sekso reikšmę.
Gali būti, kad rokas – tam tikra euforijos išraiška. Aš tokį pojūtį labai vertinu. Nuo religijos linkčiau atsiriboti – gal tam esu per jaunas, nors esu atlikęs ir miuziklo „Jezus Christ Superstar“ arijų. O dėl seksualumo... Purvinų, girtų, apšepusių rokerių – vienetai. Paprastai jie – seksualūs, skaniai kvepiantys vaikinai. Kai kurie gal atrodo gąsdinančiai, bet tai irgi savaip traukia. Visi, kurie lipa ant scenos, atrodo gerai, nes įvaizdis – svarbus. Pavyzdžiui, „Slipknot“ lipa ant scenos su kaukėmis ir niekada jų nenusiima. Tai šou, savotiškas teatras. Pasitaiko muzikantų, bandančių nekreipti dėmesio į savo išvaizdą, bet tada žmonės jų tik klauso, o į koncertus neina. O kai muziką gali atsisiųsti internete, taip neišgyvensi.
Tačiau apskritai į pačią roko muziką telpa daug meilės, todėl ir yra daugybė tekstų apie meilę, nebanalų grožį, seksualumą.
Jeronimas Milius (Dainius Labutis / ELTA nuotr.)
Pats irgi esate laikomas gražiu ir seksualiu vaikinu.
Hm... ačiū. Smagu, žinoma, tik kažkaip nemoku priimti komplimentų – labiau girdžiu kritiką. Kritika – iššūkis, kuris verčia mane išmokti kažko naujo, pasitempti, užsibrėžti vienu brūkšneliu aukščiau. Tačiau, be abejo, turi išmokti pateikti save kaip patrauklų produktą.
Rokas apskritai labai vyriškas. Vos viena kita moteriška pavardė – Angela Gossow iš „Arch Enemy“ ar Doro Pesch... Kodėl?
Galbūt į merginas roko aplinkoje žiūrima šiek tiek skeptiškai. Maždaug: „Na, esi graži. Užlipsi. Galvoji, kad grožiu paimsi?“ O vien grožio juk neužteks. Tik žaviai atrodyti, kaip populiariosios muzikos pasaulyje, čia nepakanka. Norint gerai, kokybiškai groti roką, reikia daug ir sunkiai dirbti, susiderinti, taip pat pagauti įkvėpimą. Tai – nėra lengva. Bet moterys, kurios atlieka roką, atrodo labai seksualiai. Nors asmeniškai neturiu seksualumo maketo: prieini, pamatuoji – aha, šita į maketą telpa, vadinasi seksuali, o šita – ne.
O jei apibendrintume. Kas yra rokas? Jo atšakų šiandien daugybė...
Man asmeniškai tai – gyvenimo būdas. Rokas – idėjinė muzika, nes jo puoselėjimas bent jau Lietuvoje neneša jokio komercinio pelno. Aš Lietuvoje nepažįstu žmonių, kurie išgyventų vien iš roko muzikos. Rokas – tiesiog milžiniškas malonumas, kito motyvo galbūt nėra ir nebus. Tai laisvė (bet ne prieš kitus, o prieš save), gyvenimas be „rėmų“, nebijojimas būti savimi, eksperimentuoti, radikaliai keistis, džiaugtis tuo, ką darai, nes tai tau patinka.
Jeronimas Milius (Roko Medonio / ELTA nuotr.)
Ar mėgstate dalyvauti roko festivaliuose, kaip, pavyzdžiui, „Galapagai“?
„Galapagai“ – turbūt seniausias Lietuvoje roko festivalis, „Roko naktų“ tęsinys. Jame apsilanko nemažai žmonių. Kai pasižiūriu nuo scenos, akis aprėpia kokius penkis–šešis tūkstančius žmonių. Lietuvoje tai – nemažai. Koncertuoti ir klausytis muzikos po atviru dangumi vasarą be galo didelis malonumas.
O ką veikiate po koncertų?
Yra ką veikti. Kol nepraeina koncertas, mintys sukasi apie jį. Kai koncertas praeina, tada atšvenčiame – normaliai, kaip priklauso. O tada pradedame laukti kito koncerto.
J. Milius. (I. Sidarevičiaus nuotr.)
