Tryliktasis tiesiogiai piliečių renkamo Europos Parlamento pirmininkas lenkas Jerzy Buzekas savo inauguracinėje kalboje apibendrino svarbiausius Europos laukiančius uždavinius. Pasak pirmą kartą istorijoje EP pirmininko postą užimančio Rytų Europos atstovo, ši institucija didžiausią dėmesį privalo skirti ekonomikos gaivinimui ir solidarumui, energetikai ir ekologijai, užsienio politikai, žmogaus teisėms ir savo vidinei reformai.
Rugsėjo 15 d. dalyvaujant buvusiems Europos Parlamento vadovams Jerzy Buzekas 735 kolegoms pristatė dvejus su puse metų truksiančios kadencijos prioritetus.
„Nebeliko „senos“ ir „naujos“ Europos, yra viena bendra Europa“, – kalbėjo politikas, savo išrinkimą EP vadovu pavadinęs kontinento vienybės simboliu.
Kova su krize ir solidarumas
Kalbėdamas apie būtinybę įveikti krizę J. Buzekas ragino kovoti su protekcionizmo ir politikos renacionalizavimo apraiškomis. Pasak jo, be solidarumo nebus tikros vienybės, laisvės ir stiprios šiuolaikiškos Europos. „Krizės neįveiksime neišnaudoję milžiniško intelektualinio, ekonominio ir kūrybinio moterų potencialo“, – pabrėžė EP vadovas. Jis taip pat kalbėjo apie atvirumą primindamas, kad imigracija visuomet nešė naudą Europai.
Nuo energetikos iki ekologijos
„Europiečiai gali nesuprasti geopolitikos, bet jie supranta, kad liko be šildymo“, – apie galimas energetinės krizės apraiškas šnekėjo J. Buzekas. Pasak jo, Europai reikia investicijų į atsinaujinančius energetikos šaltinius, vamzdynų įvairinimo, dujų ir elektros tinklų sujungimo ir bendro dujų įsigijimo. „Mums būtina „žalioji revoliucija“ ir savo poreikių ribojimas“, – kalbėjo Parlamento vadovas.
Užsienio politika ir žmogaus teisės
Vardindamas bendros užsienio politikos prioritetus, J. Buzekas paminėjo bendradarbiavimą su Pietų ir Rytų kaimynėmis, transatlantinius santykius, partnerystę su Rusija, Kinija, Indija, Brazilija ir P. Afrika bei artėjančią Kroatijos ir galimą Islandijos narystę ES.
Pabrėžęs žmogaus teisių aspekto užsienio politikoje svarbą, J. Buzekas išreiškė susirūpinimą dėl tarp Slovakijos ir Vengrijos kilusios įtampos tautinių mažumų teisių užtikrinimo srityje, pasiūlydamas tarpininkauti siekiant išspręsti tarp šių ES valstybių kilusius nesutarimus.
Parlamento reforma
Pasak Europos Parlamento vadovo, šiai institucijai būtinos permainos, o „piliečiai privalo žinoti, už ką jie balsuoja“. Jis kalbėjo apie naujausių technologijų ir interneto vaidmenį EP darbe ir sakė, jog diskusijos pagyvės išplėtus europarlamentarų galimybes spontaniškai pasisakyti plenarinių posėdžių metu.
„Turime būti arčiau piliečių ... ir geriau paaiškinti mūsų sprendžiamus klausimus“, – vėliau vykusiose diskusijose kalbėjo Europos liaudies partijos pirmininkas Josephas Daulas.
„Šias pareigas užimate visiems, o ypač Europos Parlamentui sudėtingu laikotarpiu“, – apie augančią Europos integracijai besipriešinančių jėgų įtaką kalbėjo Socialistų ir demokratų lyderis Martinas Schulzas.
Liberalų ir demokratų aljanso pirmininkas Guy Verhofstadtas sakė esąs tikras, kad J. Buzekui pavyks „suteikti piliečiams daugiau teisių ir sustiprinti ES demokratiškumą ir integraciją“.
Rebecca Harms (Žalieji /Europos laisvasis aljansas) išreiškė susirūpinimą, kad krizės metu išaugus nelygybei gali sulėti skirtumų tarp Rytų ir Vakarų Europos šalių mažėjimas.
„Jūsų išrinkimas yra istorinis įvykis... Nepaisant nuomonių skirtumų, visuomet įmanoma rasti kompromisą“, – Europos konservatorių ir reformistų vardu kalbėjo Michałas Kamińskis.
Eva Britt Svensson (Europos vieningieji kairieji/Šiaurės šalių žalieji) akcentavo skaidraus sprendimų priėmimo svarbą: „Jei patys Parlamento nariai nesijaučia įtraukti į institucijos darbą, ko tuomet tikėtis iš piliečių?“
Pasak Laisvės ir demokratijos frakcijos vardu šnekėjusio Francesco Enrico Speroni, viena iš esminių Europos Parlamento problemų – teisės aktų leidybos iniciatyvos teisės neturėjimas. „Nuolat rašome rezoliucijas ir rašytinius pareiškimus, į kuriuos nėra reaguojama“, – sakė jis.
