Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl Rusijos piliečio, eksprezidento Rolando Pakso buvusio finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo teisės gyventi Lietuvoje priims, kai savo sprendimą analogiškose bylose priims Konstitucinis Teismas.
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį sustabdė J.Borisovo bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas savo nutarimais išaiškins, ar Valstybės tarnybos paslapčių įstatymas ir Administracinių bylų teisenos įstatymas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui - Konstitucijai, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.
Konstitucinis Teismas yra gavęs ne vieną prašymą dėl slaptų duomenų, kaip įrodymų, teisėtumo. Visus gautus prašymus šis teismas tikriausiai tirs kaip vientisą bylą.
Sustabdyti bylą prašė abi šalys - J.Borisovui atstovaujantys advokatai ir Migracijos departamentas.
Ši byla stabdoma jau antrą kartą.
Pernai lapkričio 7 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas jau buvo sustabdęs šios bylos nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija tada patenkino J.Borisovo advokato Adomo Liutvinsko prašymą padaryti pertrauką, kol Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre išnagrinės šio verslininko bylą prieš Lietuvą dėl pilietybės atėmimo.
Paprastai tokios procedūros Strasbūre užtrunka iki trejų metų.
Tačiau Migracijos departamentas šią teismo nutartį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir teismas atskirąjį skundą patenkino. Nutartis dėl J.Borisovo bylos sustabdymo panaikinta.
Aukštesnės instancijos teismas pripažino, kad vien fakto, jog EŽTT J.Borisovo pareiškimui suteiktas numeris, nepakanka išvadai, kad byla tikrai bus nagrinėjama šiame teisme. Šiam migracijos pareigūnų argumentui teismas pritarė.
Be to, kaip pavyzdys buvo priminta viena EŽTT nagrinėta byla, kurioje buvo padaryta išvada, kad pilietybės klausimai nepatenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos taikymo sferą.
EŽTT negali pakeisti ar panaikinti nacionalinių teismų sprendimų. Pilietybės grąžinimas būtų galimas tik nacionalinėms institucijoms atlikus tam tikrus veiksmus.
Per 2002 metų prezidento rinkimus J.Borisovo vadovaujama sraigtasparnių remonto bendrovė "Avia Baltika" skyrė R.Pakso kampanijai 1,2 mln. litų. Šalies vadovu tapęs R.Paksas 2003 metų balandį išimties tvarka suteikė savo finansiniam rėmėjui Lietuvos pilietybę.
Tokį žingsnį Konstitucinis Teismas įvertino kaip atlygį už paramą per rinkimus ir panaikino sprendimą dėl pilietybės suteikimo.
Išsiųsti J.Borisovą iš Lietuvos nuo 2004-ųjų mėgina Migracijos departamentas, remdamasis Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga. Joje teigiama, kad šis verslininkas siekė destabilizuoti politinę padėtį Lietuvoje, daryti įtaką politiniam gyvenimui, šantažavo ir grasino tuometiniam prezidentui R.Paksui.
2005-ųjų gruodžio 19 dieną, kada teismas įpareigojo migracijos pareigūnus išduoti leidimą J.Borisovui gyventi Lietuvoje, šiame teismo sprendime buvo rašoma, kad išsiuntus jį iš Lietuvos būtų nepagrįstai apribotos Rusijos piliečio teisės į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo vaikų teisė būti neatskirtiems nuo tėvų.
Teismo sprendime buvo teigiama, kad šis Rusijos pilietis Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, gauna lėšų iš teisėto pragyvenimo šaltinio, čia gyvena jo žmona Irina, nepilnametė dukra Viktorija, o sūnus Artiomas tarnavo Lietuvos kariuomenėje. J.Borisovo žmona Irina Borisova vyro išsiuntimo byloje yra įtraukta trečiuoju asmeniu.
Trečiuoju asmeniu byloje dabar įtrauktas ir Valstybės saugumo departamentas (VSD).
VSD į bylą įtrauktas pasikeitus Užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje įstatymui - nuo šiol dėl bet kurio asmens išsiuntimo iš Lietuvos į teismą turi kreiptis VSD. Iki tol į teismą dėl asmens išsiuntimo kreipdavosi Migracijos departamentas.
