Vyriausybės posėdyje trečiadienį numatoma priimti sprendimą reorganizuoti Jono Basanavičiaus sodybą-muziejų, prijungiant jį prie Lietuvos nacionalinio muziejaus.
J. Basanavičiaus sodybos-muziejaus įkūrimo pradžia laikomi 1989 metai, kai buvo parengtas J. Basanavičiaus gimtosios sodybos atstatymo Ožkabalių kaime (Vilkaviškio r.) projektas. 1991 metais buvo atstatytas gyvenamasis namas ir klėtis, pradėta rengti daktaro J. Basanavičiaus gyvenimą ir veiklą atspindinti ekspozicija, Ožkabalių ir Bartninkų apylinkėse buvo renkami eksponatai.
Sodybos priežiūra pradžioje rūpinosi Vilkaviškio rajono savivaldybės kultūros skyrius. Vėliau atstatoma J. Basanavičiaus tėviškė ir greta augantis Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolynas tapo Vilkaviškio krašto muziejaus filialu.
1996 m. J. Basanavičiaus memorialinis muziejus ir Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolynas buvo įtraukti į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kaip objektai, turintys architektūrinę, istorinę ir urbanistinę reikšmę.
2006 m. sodyba - muziejus buvo perduotas Marijampolės apskrities viršininko žinion, buvo įsteigta biudžetinė įstaiga - Jono Basanavičiaus sodyba-muziejus.
Vyriausybei pateiktu įstatymo projektu naikinamas apskrities muziejaus statusas ir atsisakoma Marijampolės apskrities viršininko, kaip vieno iš muziejaus steigėjo, ir Marijampolės apskrities, kaip finansinės paramos teikėjos.
Marijampolės apskrities viršininkas kartu su Kultūros ministerija iki 2010 metų liepos 1 dienos turės reorganizuoti J. Basanavičiaus sodybą-muziejų, prijungiant jį prie Lietuvos nacionalinio muziejaus, kuriam pereis visos reorganizuojamo muziejaus teisės ir pareigos.
Lietuvos nacionalinis muziejus šiuo metu turi aštuonis ekspozicinius padalinius - tai Naujasis ir Senasis arsenalai Vilniuje, Gedimino pilies bokštas, Signatarų namai, Kazio Varnelio namai-muziejus, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Jono Šliūpo memorialinė sodyba Palangoje ir Vinco Kudirkos muziejus Kudirkos Naumiestyje (Šakių r.).
