"Kartu mes galime reaguoti adekvačiau. Europa negali nusisukti", - sakė jis per spaudos konferenciją.
"Ši tragedija rodo, kad būtina sustiprinti mūsų pastangas", - pridūrė jis.
Tuo tarpu Italijos ministras pirmininkas Enrico Letta (Enrikas Leta) pranešė, kad pabėgėlių laivo, kuris praėjusią savaitę sudužo prie Lampedūzos salos, aukoms bus surengtos valstybines laidotuves.
"Aukoms bus surengtos valstybinės laidotuvės", - per spaudos konferenciją sakė E.Letta.
Anksčiau trečiadienį Lampedūzos vietos gyventojai ir aktyvistai trečiadienį užsipuolė J.M.Barroso ir E.Lettą, kurie su kitais aukštais pareigūnais atvyko aplankyti šią salą, krečiamą krizės dėl prieglobsčio ieškančių migrantų.
„Jie turėtų gėdytis savęs! Jie turėtų spręsti šią humanitarinę problemą!“ – sakė vienas protestuotojas prie vietos oro uosto tvoros saloje, prie kurios krantų praeitą savaitę per vieną laivo katastrofą žuvo per 300 migrantų.
Kiti protestuotojai reiškė pasipiktinimą skanduodami šūkius „Gėda!“ ir „Žudikai!“.
"Mums taip tenka gyventi jau 20 metų. Mums jau gana mirčių! Šios aukos slegia Italijos ir Europos politikų sąžinę", - sakė vienas demonstrantų.
Šiais metais Italiją pasiekė apie 30 tūkst. migrantų - keturis kartus daugiau negu pernai. Tačiau šis antplūdis yra sumažėjęs lyginant su padėtimi 2011 metais, kai daugiau nei 50 tūkst. pabėgėlių perplaukė Viduržemio jūrą nuvilnijus Arabų pavasario sukilimams.
Manoma, kad per pastaruosius 20 metų iš viso 17-20 tūkst. migrantų žuvo mėgindami atlikti pavojingą kelionę - dažnai perpildytais žvejybos laivais arba pripučiamomis valtimis.
Į Lampedūzą, kuri yra įpiečiausia Italijos teritorija, esanti arčiau Šiaurės Afrikos negu žemyninės Italijos, daugiausiai plūsta migrantai iš Eritrėjos, Somalio ir Sirijos.
"Tai nepakeliama. Pabėgėlių centre sąlygos nepriimtinos. Tai gėdinga - ten gyvena vaikai! Mėginame padėti, tačiau neturime išteklių", - sakė vienas gyventojas.
Pabėgėlių centre apgyvendinti apie tūkstantis migrantų, tarp kurių esama atvykusių anksčiau, tačiau jis turi tik 250 lovų. Žmonės laikomi nehigieniškomis sąlygomis, kurios yra "nepriimtinos civilizuotoje šalyje", nustatė šią įstaigą atvykusi patikrinti parlamentarų grupė.
Budriai sergėjamame centre pastarosiomis dienomis buvo padidėjusi įtampa: migrantai, kurių dalis buvo priversti miegoti po atviru dangumi, pareikalavo, kad juos perkeltų į kitas įstaigas Italijos žemyninėje dalyje.
Kai J.M.Barroso lankėsi pabėgėlių centre, vietos bendruomenės, turinčios kelis tūkstančius narių, žvejai uoste įjungė laivų sirenas, protestuodami prieš didėjantį prieglobsčio ieškotojų antplūdį.
J.M.Barroso taip pat lydėjo ES vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom), kuri ragino Bendrijos šalis padidinti finansavimą pasienio tarnybai FRONTEX, kad ji galėtų vykdyti "didelę paieškų ir gelbėjimo" misiją Viduržemio jūroje.
Italijos naujienų agentūra ANSA citavo FRONTEX vadovo pavaduotoją Gillą Ariasą (Gilą Ariasą), kuris sakė, kad ši institucija operacijoms Italijoje skirs 2 mln. eurų (6,9 mln. litų) daugiau, tačiau pridūrė, kad visos kitos 2013 metams skirtos lėšos jau yra išnaudotos.
Italija taip pat nori, kad būtų pakeistos ES taisyklės, įpareigojančius migrantus likti Bendrijose šalyje, į kurią jie pirmiausiai atvyko, kol bus nagrinėjami prašymai suteikti prieglobstį, sakydama, kad tokia tvarka užkrauna per didelę naštą krizės prislėgtoms Pietų Europos valstybėms.
Tačiau Šiaurės Europos šalys priešinasi siūlomoms pataisoms ir argumentuoja, jog jos priima daugiau pabėgėlių negu Pietų Europa, kai jiems suteikiamas prieglobstis.
J.M.Barroso pagerbė praeitą savaitę įvykusios vieno pabėgėlių laivo katastrofos aukas, stovėdamas priešais jų karstus.
Mažiausiai 296 žmonės, daugiausiai Eritrėjos piliečiai, žuvo ketvirtadienį, kai jų laivas užsiliepsnojo, apvirto ir nuskendo netoli Lampedūzos krantų.
Tuo tarpu narai tęsia kūnų paieškas nuskendusiame laive ir aplink jį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
