Augant tarptautiniam spaudimui, Izraelis prisipažino, kad jo kariai Gazos ruože, nepaisydami tarptautinėje teisėje įtvirtintų draudimų, veikiausiai naudojo baltojo fosforo bombas, skelbia „The Guardian“.
Bene labiausiai nuo šio ginklo, kurį galima naudoti tik kaip dūmų uždangą, tačiau draudžiama mėtyti tankiai civilių gyvenamose vietose, nukentėjo Jungtinių Tautų būstinė Gazos mieste. Į šią būstinę pataikė trys baltojo fosforo bombos. Ta pati amunicija tą pačią dieną buvo naudojama ir atakuojant al-Qudo ligoninę.
Pulkininko Shai Alkalai ataskaitoje teigiama, kad baltojo fosforo bombas naudojo rezervistų desantininkų brigada. Teigiama, kad ši brigada į tankiai civilių gyvenamą Beit Lahijos miestelį paleido iki 20 baltojo fosforo bombų.
Anksčiau Izraelis nuolat neigdavo naudojantis baltojo fosforo bombas arba aiškindavo, kad šis ginklas naudojamas nepažeidžiant tarptautinės teisės normų. Fosforo bombas atvirame lauke galima naudoti tik kaip dūminę uždangą siekiant pridengti karių judėjimą, tačiau 1980 metais pasirašyta Ženevos konvencija draudžia ginklą naudoti prieš civilius, nes jis gali sukelti milžiniškus odos nudegimus bei padaryti didelę žalą privačiai nuosavybei.
Palestinos gydytojai teigia, kad šiuo metu ligoninėse yra gydomi šimtai nuo baltojo fosforo bombų nukentėjusių civilių.
Vienas iš aukšto rango Izraelio kariuomenės karininkų dienraščiui „Haaretz“ pripažino, kad Izraelis naudojo dviejų tipų baltojo fosforo bombas. Pirmo tipo bombos buvo 155 milimetrų artilerijos sviediniai, kuriuose fosforo esą buvo tik tiek, kad būtų sukelta dūminė uždanga. Antro tipo amunicija buvo standartinės 88 ir 120 milimetrų baltojo fosforo bombos.
Teigiama, kad per Izraelio karinę operaciją buvo numesta mažiausiai 200 šių bombų, iš kurių 180 esą buvo paleistos į „Hamas“ kovotojus. Dabar bandoma išsiaiškinti, į kur buvo šautos likusios 20 bombų. Daugėja įtarimų, kad būtent šios bombos buvo panaudotos atakuojant JT būstinę ir mokyklą.
Izraelis yra pasirašęs konvenciją, draudžiančią baltojo fosforo bombų naudojimą.
„Amnesty Internatiol“ teigia, kad Izraelis gali būti pripažintas vykdęs karo nusikaltimus. Tyrimo dėl JT objektų apšaudymo reikalauja ir JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.
Savo ruožtu Izraelis įslaptino visus karinėje operacijoje Gazos ruože dalyvavusių batalionų ir brigadų vadų vardus. Teigiama, kad Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas tokį žingsnį žengė baimindamasis, kad Izraelio kariai formaliai gali būti apkaltinti karo nusikaltimais.
