Izraelio spaudoje pasirodė siūlymų peržiūrėti diplomatinius santykius su Lietuva, nes šios šalies policija neva mūsų šalies prašymu apklausė Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pirmininką Josephą Melamedą. Tuo tarpu Lietuvos teisėsauga paneigė viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, esą siekiama buvusio Kauno geto kalinio J. Melamedo ekstradicijos.
Rugsėjo 7 dieną apžvalgininkas Yossi Melmanas interneto svetainėje haaretz.com paskelbė straipsnį pavadinimu „Ambasadoriaus išsiuntimas“ (http://www.haaretz.com/print-edition/opinion/expelling-the-ambassador-1.382986). Jame siūloma bent jau apriboti diplomatinius santykius su Lietuva, kuri esą perrašo istoriją ir dangsto holokausto kaltininkus bei netgi verčia juos nacionaliniais didvyriais. Taip pat piktinamasi, esą Izraelio policijos pareigūnai Lietuvos prašymu apklausė J. Melamedą dėl galimo devynių Lietuvos pasipriešinimo sovietams dalyvių šmeižimo.
Mat Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pirmininkas, buvęs Kauno geto kalinys J. Melamedas, kuriam dabar 86 metai, dar 1999 metais pasiuntė Lietuvos valdžiai dokumentą, kuriame apkaltino dalyvavimu holokauste tūkstančius lietuvių. Straipsnyje piktinamasi, kad Lietuva, užuot pajudinusi bent pirštą teisiant žydų genocido dalyvius, esą persekioja pačius žydus, reikalaujančius teisingumo.
Pavyzdžiu pateikiama neva tikra ir daugelio paliudyta istorija, kad 1941 m. asmuo, vardu „Juazas Luks'a“ (matyt turimas omenyje Lietuvos legendinis partizanas Juozas Lukša-Daumantas, tačiau pavardė iškraipoma, galbūt vengiant teisinės atsakomybės už šmeižtą), savo kardu nupjovė (kažkodėl nenukirto) galvą rabinui Zalmanui Osovsky. Tiesa, tikrovėje neegzistavęs asmuo pristatomas kaip Lietuvos kariuomenės karininkas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) Genocido ir rezistencijos tyrimų departamento direktorius Arūnas Bubnys portalui „Balsas.lt“ sakė, kad teiginys skamba gan absurdiškai. J. Lukša ne tik nebuvo Lietuvos kariuomenės karininkas, bet ir jokių duomenų apie jo tariamus nusikaltimus nėra aptikta. „Jis buvo studentas. Pradžioje Izraelio spaudoje buvo sakoma, kad jis neva buvo tas blondinas, kuris „Lietūkio“ garažo žudynių metu užmušinėjo žydus metaliniu strypu, tačiau jokių to įrodymų nei man, nei mano kolegoms rasti nepavyko“, – sakė A. Bubnys.
Jo teigimu, matyt keičiama versija ir tariamą J. Lukšos nusikaltimą norima perkelti į Vilijampolę, kur pogromai vyko 1941 m. birželio 25 dieną. Ten J. Lukša sugrįžo po to, kai išsilaisvino iš sovietų kalėjimo, kur buvo uždarytas už antisovietinę veiklą. Vėliau tiek jis, tiek jo brolis Jurgis dalyvavo ir antinacistinėje veikloje bei pokariniame pasipriešinime antrajai sovietų okupacijai.
Lietuvos generalinės prokuratūros atstovė spaudai Ona Dirsienė portalui „Balsas.lt“ situaciją paaiškino šitaip: „Šio ikiteisminio tyrimo, atliekamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalį, metu 2010 m. gegužės 10 d. Generalinė prokuratūra Izraelio valstybės kompetentingoms institucijoms persiuntė Lietuvos kriminalinės policijos biuro prašymą dėl teisinės pagalbos. Juo prašoma apklausti liudytojais Lietuvos žydų asociacijos vadovus ir kitus asmenis, kurie ką nors žino apie galimą Lietuvos piliečių dalyvavimą žydų tautybės žmonių žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Atsakymas į šį teisinės pagalbos prašymą nėra gautas. Generalinė prokuratūra atsiriboja nuo viešojoje erdvėje pateiktos informacijos apie tai, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos vykdo baudžiamąjį persekiojimą ir siekia Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pirmininko, buvusio Kauno geto kalinio Josepho Melamedo ekstradicijos.“
Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus atstovė spaudai Lina Korsakaitė teigė, kad premjeras šiais klausimais su Izraelio atstovais nebendravo. Nieko daugiau negalėjo paaiškinti ir Lietuvos teisingumo ministerija.
Tuo tarpu, straipsnio autorius kaltina Izraelio policiją ir Teisingumo ministeriją koordinacijos nebuvimu bei tvirtina, kad tik diplomatinių santykių su Lietuva ribojimas būtų logiška šalies reakcija holokaustą išgyvenusių žmonių atžvilgiu.
Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų. Holokausto, kuriame dalyvavo nemažai Lietuvos piliečių, metu didžioji jų dalis buvo išnaikinta. Šiuo metu, pasak Lietuvos žydų bendruomenės, Lietuvoje gyvena apie 5 tūkst. žydų.
Taip pat skaitykite:
Dėl nusipelniusių asmenų šmeižto reikalaujama pradėti ikiteisminį tyrimą
S. Alperovičius: Tarptautinę holokausto dieną Lietuva prisimena menkai
