Raudonuoju kilimu į kviestinę premjerą žengė: pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai, užsienio šalių ambasadoriai, garsūs kultūros ir visuomenės veikėjai. Specialiai į S. Loznicos premjerą iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvyko „Laisvosios Europos radijo“ prezidentas Jamie Fly.
Dokumentinis filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ – tai neįtikėtinai įtaigi ir išsami istorijos pamoka apie Sovietų Sąjungos žlugimą, kuriame lemiamą vaidmenį atliko lietuvių tauta. Režisierius sulaukė pakvietimo pasaulinę filmo premjerą surengti prestižiniame kino festivalyje IDFA Amsterdame.
„Anuomet Lietuva davė pasauliui laisvės pamoką. Manau, atėjo metas priminti kokia sunki tai buvo pamoka ir kiek drąsos prireikė sugriauti blogio imperiją,“ – sako režisierius S. Loznica.
Anot režisieriaus, šį kartą jam teko dirbti su 1000 valandų unikalios archyvinės medžiagos, iš kurios yra sukonstruotas kino pasakojimas apie penkerius, nepaprastai svarbius ir įdomius Lietuvos istorijos metus – nuo 1988 m. įvykusio pirmojo Sąjūdžio mitingo iki 1993 metų, kai paskutiniai sovietų kariai paliko Lietuvos teritoriją.
„Šis laikotarpis labai svarbus ne tik Lietuvai, bet apskritai visai Europos istorijai. Buvau nustebintas, kad nėra didelio masto fundamentalaus filmo apie įvykius, kurie lėmė Sovietų imperijos griūtį. Pradėjęs ieškoti archyvų, atradau, kad egzistuoja unikali filmuota medžiaga, apie kurią, pasirodo, niekas nežinojo. Kuri liudija kaip meistriškai Lietuva sužaidė šachmatų partiją prieš tironą, kaip svarbu lietuviams buvo laikytis taisyklių, kurias diktavo sąžinės balsas ir laisvės ilgesys,“ – sako S. Loznica.
Filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ jau yra pakviestas rodyti 16 pasaulio šalių. Tarptautiniame kino festivalyje IDFA filmas buvo apdovanotas pagrindiniu prizu ir prizu už geriausią montažą.
Filmas žiūrovus nukelia į Lietuvai be galo svarbų laikotarpį – 1988-1993 metus. Žvilgsniu iš šalies žinomas pasaulyje režisierius dekonstruoja to meto įvykius, padedamas profesoriaus Vytauto Landsbergio.
„Lietuviams, man atrodo, tai bus skausminga, bet labai svarbi kelionė atgal į savo praeitį. Kartais reikia distancijos, kad galėtum apmąstyti ir įvertinti įvykius, kurie padarė esminius pokyčius lietuvių tautos likime ir įtakojo Tarybų Sąjungos žlugimą. O šiandien tie įvykiai ir priimti politiniai sprendimai gali įkvėpti dar vis už laisvę kovojančias tautas. Suteikti joms drąsos“, – sako S. Loznica.
Anot premjeroje dalyvavusio vieno iš Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių, architekto Algirdo Kaušpėdo, kiekvienas lietuvis turi žinoti savo istoriją: „Daug jaunų žmonių nežino kaip buvo iš tiesų. Šis filmas, tai savotiška gyva istorija. Gyvas liudijimas. Režisierius labai nuoširdžiai ir nešališkai atskleidžia tą mūsų istorijos laikotarpį, kuris verčia permąstyti, kad, mes lietuviai, vis dėl to esame tie laisvės angelai nešę laisvės misiją pasauliui. Juk mes sugriovėme Sovietų Sąjungą. Man labai patiko, kad pagrindinis veikėjas filme – Lietuvos tauta. Lietuviai.“
Pasak Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės, tai ne pirmas režisieriaus S. Loznicos filmas, kuris jai patikęs: „Tačiau šis filmas, matyt, bus artimiausias, nes jame papasakota istorija, kurią atsimenu ne tik iš pasakojimų. Nors tai buvo mano paauglystės metai ir daugelį tų įvykių teko stebėti dar nesuprantant nei grėsmės, nei rizikos, nei atsakomybės, kuri gulėjo ant tuometinių vadovų pečių. Tą aš supratau tik gerokai vėliau. Filme profesorius Landsbergis su ramia šypsena pasakoja apie įvykius, kurie buvo tikrai labai sudėtingi, pasakoja apie stebuklą, kuris įvyko.“
Filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ Lietuvos kino teatrų žiūrovams bus pradėtas rodyti nuo sausio 13 dienos.
Filmą prodiusavo „Studio Uljana Kim” ( Lietuva) kartu su „Atoms&Void” ( Olandija).
Filmo gamybą finansavo: Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Current Time TV, Prahos pilietinė visuomenė, AB Linas Agro Group.
