Aplinkos ministro neseniai patvirtintos naujos priemonės ir sąlygos limituotai žvejybai reguliuoti buvo parengtos įgyvendinant Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisas, priimtas praėjusių metų pabaigoje. Beje, terminas „limituota žvejyba“ įstatyme pakeitė „licencinę žūklę“, „meškeriotojo kortelė“ – „licenciją“.
Šiuo metu lašišoms ir šlakiams žvejoti išduodamos licencijos dienai arba mėnesiui, tačiau tiek dienos, tiek ir mėnesio licencija suteikia teisę sugauti tik vieną lašišą arba šlakį. Kadangi nuo ateinančio penktadienio, kovo 30 d., šioms žuvims žvejoti bus išduodamos tik elektroninės meškeriotojo kortelės, nebebus galimybių patikrinti, ar žvejys, turintis mėnesinę meškeriotojo kortelę, dar nėra sugavęs lašišos ar šlakio. Todėl, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, šioms žuvims žvejoti bus išduodamos tik vienos dienos meškeriotojo kortelės.
Žvejams mėgėjams taip pat žinotina, kad nuo šiol vietoj leidžiamos žuvų sugavimo normos per parą nustatoma žuvų sugavimo norma „vienos žvejybos“ metu, t. y. nuo žvejo atvykimo į žvejybos vietą iki žvejybos pabaigos – nesvarbu, kiek laiko žvejojama. Tai nustatyta siekiant išvengti piktnaudžiavimų pasiteisinimu, kad sugauta žuvų daugiau, nei leidžiama, todėl, kad žvejota ilgiau nei parą.
Svarbi naujiena žvejams – tai, kad Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose po trejų metų pertraukos vėl nustatytos limituotos žvejybos sąlygos. Nuo kovo 30 d. norint žvejoti šiuose telkiniuose reikės įsigyti meškeriotojo kortelę. Ji parai kainuos 10 Lt, savaitei – 30 Lt, mėnesiui – 50 Lt. Šiame parke visus sugautus karšius jų neršto metu – nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. –bus privaloma, kaip ir iki šiol, nedelsiant paleisti atgal į vandenį. Vienos žvejybos metu Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose bus leidžiama sugauti ne daugiau kaip 7 kg bendro svorio žuvų. Vaikai iki 16 metų, vyresni nei 62 metų asmenys ir neįgalieji čia galės žvejoti nemokamai tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti asmenys, turintys meškeriotojo korteles.
Patikslintas Mėgėjiškos žūklės įstatymas suteikia asmenims iki 16 metų ir vyresniems negu 62 metų, taip pat neįgaliesiems teisę nemokamai žvejoti visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjiška žvejyba nedraudžiama. Iki šiol pensininkai ir neįgalieji, norėdami žvejoti vandens telkiniuose, kuriuose žvejyba limituota, privalėjo įsigyti licencijas. Dabar vaikai, pensininkai ir neįgalieji galės žvejoti nemokamai, tačiau jiems gali būti nustatytos kitokios limituotos žvejybos sąlygos – leista sugauti mažesnius kiekius, žvejoti nelimituojamas žuvis, žvejoti limituojamas žuvis sugaunant ir paleidžiant ir pan. Ši išlyga, pasak Vilmanto Graičiūno, numatyta siekiant, kad nebūtų išgaudomi didesni nei mokslininkų nustatyti leistini sugauti saugomų žuvų kiekiai, kad žūklės plotų naudotojai, įveisę daug žuvų ir organizavę limituotą žvejybą, nepatirtų didelių finansinių nuostolių.
Kadangi sumažėjo kai kurių žuvų ištekliai, nebeleidžiama jų limituota žvejyba konkrečiose vietose. Sykų nebegalima gaudyti Lūšių ežere, stintų – jų nerštavietėje Minijos upėje prie Gargždų. Pastaruoju metu mažėja ir nėgių ištekliai. Todėl iš upių, kuriose leidžiama limituota šių žuvų žvejyba, sąrašo išbrauktos 8 upės. Penkiuose vandens telkiniuose, kuriuose pagal valstybinius žuvų įveisimo planus jau keletą metų buvo įveisiami karpiai, – Tolokių, Smulkio, Joskučio, Musios ežeruose ir Krūminių tvenkinyje – nustatyta intensyviai veisiamų karpių limituota žvejyba.
Iki šiol nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. buvo draudžiama be licencijos žvejoti lašišų bei šlakių nerštavietėse ir susikaupimo vietose, kurios nurodytos licencinės žūklės sąlygose. Tuo buvo nepatenkinti norintieji žvejoti plūdine meškere karpines žuvis. Dabar turintieji teisę nemokamai žvejoti galės tose upių atkarpose meškerioti įrankiais ir masalais, kurie nenaudojami plėšriosioms ir lašišinėms žuvims gaudyti.
