Šį šeštadienį įvyks protesto akcija „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“. Šeštadienį protesto dalyviai iš visos Lietuvos pajudės link Vilniaus, kur vakare Vingio parke turėtų įvykti baigiamasis maršo renginys.
Nors Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą susirinkti 7 tūkst. protestuotojų, patys maršo organizatoriai skelbia, kad dalyvių skaičius gali būti gerokai didesnis, kadangi į Vilnių sugūžėti planuoja 5–8 tūkst. automobilių, maršo dalyvius veš ir 40 autobusų.
Pagrindinis iniciatorius – prieš Raskevičių parašus rinkęs visuomenininkas
Didžiojo šeimų maršo iniciatoriumi ir vadovu įvardijamas Raimondas Grinevičius. Transporto įmonės „Autoridas“ direktorius ir visuomenininku prisistatantis vyras prieš kurį laiką organizavo peticiją, kuria buvo siekiama iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų pašalinti Laisvės partijos atstovą Tomą Vytautą Raskevičių.
R. Grinevičius ne kartą savo laimę bandė rinkimuose. 2008 m. jis į Seimą bandė patekti kartu su Pilietinės demokratijos partija, bandė savo laimę ir savivaldos rinkimuose, 2007 m. su ta pačia Pilietinės demokratijos partija, 2011 m. ir 2015 m. kartu su partija „Tvarka ir teisingumas“.
Praėjusių metų rinkimuose R. Grinevičius vėl bandė patekti į parlamentą, šį kartą su Rimanto Jono Dagio vadovaujama Krikščionių sąjunga. Ir šį kartą laimėti rinkimų R. Grinevičiui nepavyko.
Humoristas pasižymėjo aštria retorika
Politinės patirties turi ir protesto akcijos vedėju ir scenaristu įvardijamas humoristas Artūras Orlauskas. 2003–2011 m. jis pateko į Kauno rajono tarybą, 2005–2007 m. buvo net rajono mero pavaduotojas, o nuo 2011 m. iki 2015 m. A. Orlauskas dirbo Kauno miesto savivaldybėje.
Iki 2009 m. jis buvo Artūro Paulausko vadovaujamos „Naujosios sąjungos“ nariu, o vėliau perbėgo į Lietuvos socialdemokratų partiją. Visgi narystė rože savo simboliu pasirinkusioje partijoje netruko ilgai – 2011 m. socialdemokratai išmetė A. Orlauską iš partijos. 2016 m. A. Orlauskas bandė į Seimą patekti su Artūro Zuoko vedama Lietuvos laisvės sąjunga, tačiau nesėkmingai.
Pastaruoju metu vienas iš maršo organizatorių pasižymėjo ir gana aštria retorika. Gana kategoriški A. Orlausko pasisakymai netruko išplisti socialiniuose tinkluose.
„Gerbiama Čmilyte, kol kas dar sakom gerbiama, sugrįžkit į sveiką protą ir pradėkit mąstyt. Nes nušluosim nafig visą tą Seimą“, – į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen kreipėsi A. Orlauskas.
„Jie nusispjovė ant visos tautos ir jeigu jie iki penktadienio nepadarys to, to ir to, tai mes padarysim taip. Jeigu jie iki kito pirmadienio nepadarys to, tai bus apsuptas Seimas, pastatysim palapines, deginsim laužus, nei iš vieno neišeisim.
Parašai, kaip sakė Raimundas, nebus nusiųsti, o bus kiekvienam Seimo nariui atvežti į namus ir į dantis įkišti. Jeigu nepaims jisai, žmona paims. Jeigu nepaims jisai, kopiją įkišim vaikui daržely, mokykloj, bet kur. Tėvus surasim, senelius, gimines, kiekvieno gandono 141 surasim gimines“, – maršo rėmėjų ir organizatorių susitikime kalbėjo A. Orlauskas.
Tarp organizatorių – teistas vyras, siūlęs sušaudyti Raskevičių
Prie maršo organizatorių nurodomas ir kaunietis Antanas Kandrotas, dar vadinamas Celofanu. Jis vienoje byloje nuteistas, o dar dviejose teisiamas dėl finansinių machinacijų. Kartu su Vytautu Šustausku mėgino patekti į Seimą, tačiau nesėkmingai.
Aštria retorika Celofanas „nenusileidžia“ savo kolegai A. Orlauskui. Kovo mėnesį vykusioje protesto akcijoje kita maršo organizatorė Vitolda Račkova perskaitė A. Kandroto laišką.
„Labai prašau perskaityti šituos mano žodžius: Raskevičius yra absoliutus kolorado vabalas, kuris gaus finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto. Jis yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyti, šiaip jau, bent po vieną į metus“, – Celofano laišką perskaitė V. Račkova.
Dėl šių žodžių Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
Rūpi ne šeimos, o pats protestas?
Komunikacijos specialistas Mindaugas Lapinskas maršo organizatorius lygino su seno rusiško filmo veikėjais.
„Atsitinka avarija, milicininkas klausia, kas liudininkas. Prisistato moteriškė ir sako: „aš liudininkė, o kas čia atsitiko?“. Šita scena primena šitus organizatorius. Jiems ne taip smarkiai rūpi, kokios čia temos, kiek smarkiai rūpi paprotestuoti, atsispirti nuo taip vadinamų elitų“, – naujienų portalui tv3.lt teigė M. Lapinskas.
Jo teigimu, jei Laisvės partija, premjerė Ingrida Šimonytė ar Gabrielius Landsbergis nuspręstų sirgti už Lietuvos krepšinį, tai maršo dalyviai susirinktų protestuoti už tinklinį.
„Jeigu jie būtų už šachmatus, tai, ko gero, šitie žmonės būtų už šaškes. Jie pamatė, kad yra temos, kurios skaldo visuomenę, arba dėl kurių nuomonių yra tam tikras pasidalinimas. Tuo naudodamiesi jie bando sau susikurti politinį kapitalą“, – tikino M. Lapinskas.
Rašytojas, komunikacijos ekspertas Aidas Puklevičius naujienų portalui tv3.lt teigė manantis, kad marše dalyvaus įvairūs žmonės, kurie tam turi įvairių priežasčių.
„Vieni yra tikrai dėl kažko rimtai susirūpinę, klausimas, kiek pagrįstai, kiek nepagrįstai, tačiau jų susirūpinimas nuoširdus. Tada yra etatiniai dėl visko nepatenkinti, nerimstantys ir besijungiantys prie didesnio protestinio judėjimo. Treti bando pasišildyti rankas ir išsiasfaltuoti kelią į didžiąją politiką“, – tvirtino A. Puklevičius.
Tramplinu į didžiąją politiką netaps
Pasak A. Puklevičiaus, sunku pasakyti, ar maršo organizatoriai susikraus politinių dividendų dėl organizuojamo protesto. Jo teigimu, tam turi į vieną vietą sukristi daug jiems palankių komponentų.
„Kad tai taptų rimta platforma, tam reikalingas ne tik kažkoks susikaupęs ir tvyrantis nepasitenkinimo jausmas, bet tam reikalinga, dažniausiai, kad būtų suprastėjusios ekonominės sąlygos, kad žmonės jaustų daug nepriteklių ir tai juos labiausiai vargintų“, – kalbėjo A. Puklevičius.
Taip pat, jo nuomone, į vieną vietą turėtų sukristi keli nepasitenkinimo faktoriai ir čia maršo organizatoriai turi savo kozirių, kadangi, anot A. Puklevičiaus, kyla nepasitenkinimas ne tik dėl partnerystės ar Stambulo konvencijos, bet ir dėl karantino ribojimų.
„Tų konvencijų 99 proc. net nėra skaitę ir nesupranta, apie ką jos yra“, – įsitikinęs A. Puklevičius.
M. Lapinsko nuomone, šis renginys netaps organizatoriams tramplinu į didžiąją politiką.
„Tai bus tramplinas, kuris trenks per nosį“, – juokėsi komunikacijos ekspertas.
Pasak jo, kad šis judėjimas turėtų šansų ateityje, jo vedliai turėtų būti nematyti veidai.
„Kadangi velkasi šleifas kai kurių partijų, kai kas Seimo nariais buvo ar vietiniais politikais, tai, kadangi tas šleifas velkasi, tai vien tradicinių šeimų maršu savo reputacijos taip paprastai nepakeisi.
Ko gero, tam tikras balastas politikos marginalų, ne visai nuoseklių žmonių, jis duoda apie save žinoti. Manau, kad vienu maršu jie šito nepadarys“, – samprotavo M. Lapinskas.
Karbauskis su Uspaskichu būtų pritraukę daugiau?
Maršui palaikymą išreiškė ir kai kurių partijų atstovai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad partijos nariai dalyvaus renginyje, visgi kai kurie LVŽS atstovai nuo tokios idėjos atsiribojo.
Palaikymą maršui išreiškė ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, o darbiečių frakcijos Seime narys Mindaugas Puidokas taip pat ne kartą pareiškė simpatijas maršo idėjai.
Maršui paramą išreiškė ir Centro partija-tautininkai, kurių vedliai Naglis Puteikis ir Kristupas Krivickas nesugebėjo patekti į Seimą praėjusiuose rinkimuose.
Savotišku maršo atstovu Seime tapo Petras Gražulis, kuris siekė, kad parlamentas priimtų rezoliuciją, kurioje išreiškiamas pritarimas protestui. Visgi Laisvės frakcijos prašymu rezoliucija antradienį buvo išimta iš Seimo posėdžio darbotvarkės.
Visgi, anot A. Puklevičiaus, klausimas, ar maršas būtų sulaukęs didesnės sėkmės, jei jį organizuoti būtų ėmęsi Seime esantys politikai ar partijos.
„Galime tiesiog pasižiūrėti, kiek apskritai Lietuvoje yra įvykusių didelių partinių mitingų, neskaitant partijų sąskrydžių vasarą. Niekam nėra apskritai pavykę suorganizuoti didelio mitingo, maršo ar dar ko nors“, – teigė pašnekovas.
Kaip teigė A. Puklevičius, vienu iš nedaugelio sėkmingų partijų suorganizuotų protestų galima laikyti lenkų moksleivių protestas dėl lietuvių kalbos egzamino, už kurio stovėjo Valdemaras Tomaševskis ir Lenkų rinkimų akcija.
„Gatvėse tikrai buvo daug tų moksleivių. O šiaip tai nepamenu, kad būtų bet kuri partija pajėgus susikviesti daug bendraminčių. Vien dėl to, aš manau, kad jei šis renginys būtų vykęs vien po partine vėliava, nieko iš to nebūtų gavęsi“, – įsitikinęs A. Puklevičius.
O štai M. Lapinskas mano, kad jei maršą būtų organizavę geriau visuomenėje žinomi politikai, ši akcija būtų sutraukusi dar daugiau žmonių.
„Aš spėčiau, kad [susidomėjimo] būtų sulaukęs ir daugiau. Dabar, šiaip ar taip, ganėtinai spalvinga publika. Blogiausias dalykas, kad už didžiosios dalies organizatorių sėdi tokių lūzerių, pralaimėtojų šleifas.
Žmonės nenori būti su lūzeriais ir pralaimėtojais. Jie visada pikti, jie visada piktinasi kitais, jie visada skundžiasi kitais. <...> Gal organizatoriai tikisi, kad susirinks 14 tūkst., bet, mano nuomone, susirinks 2 tūkst. šalininkų, o 12 tūkst. stebės, kaip jie mitinguoja“, – tvirtino M. Lapinskas.
Didysis šeimos gynimo maršas vyks gegužės 15 d.
