Naujienų portalui tv3.lt politologai išskiria, kad valdančiąją daugumą turinčios partijos lyderis visuomenėje nėra vertinimas labai palankiai, todėl pasirinkimas užleisti vietą kitiems kalbėtojams ir pasitraukti į šalį yra teisingas.
„Būtų idealus variantas, jei partija turėtų du žmones – ir premjerą, ir partijos pirmininką, kurie būtų visiškai lygiaverčiai viešojoje erdvėje ir galėtų vienas kitą sustiprinti. Tačiau dabar situacija kitokia, G. Landsbergio vertinimai visuomenėje nėra patys geriausi. Ir tikrai ne be reikalo kai kurių rinkiminių kampanijų metu mes matėme, kad jį patraukdavo į šoną viešojoje erdvėje“, – sako politologė Rima Urbonaitė.
Nekomentuoja, bet nuomonę galima nuspėti
Tai, kad G. Landsbergis vis rečiau išreiškia savo poziciją vidaus politikos klausimais, anot R. Urbonaitės nieko nestebina, nes jo asmeninė pozicija dažniausiai sutampa su premjerės Ingridos Šimonytės.
„Čia ne tas atvejis, kai tu visai nežinai, kaip politikas balsuotų pats – jo balsavimus galime nuspėti. Ir dabar turime situaciją, kai pasisakymų tuo klausimu nėra, nepaisant to, kad I. Šimonytė yra pasisakiusi.
Bet vėlgi, jis anksčiau yra išsakęs pozicijas, tiesiog dabar jis šiuo metu to nedaro ir turbūt niekam nebus labai didelis siurprizas, jei partnerystės įstatymą G. Landsbergis palaikys, nes tai nuspėjama“, – sako ji.
„Tandemas“ veikia
Partijos lyderio nuolatinis rodymasis viešojoje erdvėje, pasak politologės, tik „dirgintų“ situaciją nei taptų parama premjerei, todėl šie sprendimai yra apgalvoti siekiant išvengiant neteisingų ėjimų.
„Kaip ten bebūtų, G. Landsbergiui laikas susitaikyti, kad bendri jo reitingai niekada nebebus geri, nepaisant to, kad partijos viduje jo populiarumas yra išsilaikantis, ką ir rodo tie patys pirmininko rinkimai. Tiesa, jų nelabai gali pavadinti rinkimais, bet situacija yra tokia, kokia yra“, – sako R. Urbonaitė.
Politologė pažymi, kad partijai turėti pirmininką, kurio visuomenė nemėgsta, yra problema, bet reikia pripažinti, jog „tandemas“ tarp G. Landsbergio kaip partijos pirmininko ir I. Šimonytės kaip premjerės veikia.
„Ypač dėl to, kad jis susikoncentravo į darbą ministro poste ir ten jau pakankamai neblogai jam sekasi – tokiu būdu jie situaciją išbalansuoja. Bet balansavimas yra dėl to, kad reikia išbalansuoti ir galima sakyti, kad jie to idealaus atvejo tikrai neturi, nes konservatoriai turi partijos lyderį, kurį reikia palikti užkulisiuose, o tai turbūt nėra gerai“, – toliau pasakoja ji.
Lyderystės deficitas
Politologas Bernaras Ivanovas sako, kad TS-LKD flange jaučiamas ryškus lyderystės deficitas. Pasak jo, I. Šimonytei nesiseka rodyti profesionalumo, o pats G. Landsbergis dar tik mokosi to.
„Todėl tie kiti mūsų politikai ir lenda – jie jaučia tą vakuumą, kad nėra kažko, kas gebėtų moderuoti. To labai trūksta, nes dabar partijoje toks nedarnus choras. Kaip žinoma, Gabrieliui toje partijoje sunkiai pataikyti į taktą. Tačiau ar jis yra, ar jo nėra – choras vis tiek skamba nelabai“, – sako jis.
Jei G. Landsbergis nebūtų paskirtas užsienio reikalų ministru, kaip pasakoja politologas, situacija smarkiai nesikeistų, nes premjerė nemato jo kaip lyderio.
„Čia esminių santykių dalykai. Jai Gabrielius tikrai nėra autoritetas, nes jai autoritetas yra Kubilius ir mes tai prisimename. Akivaizdu, kad Gabrieliui reiktų užsiauginti autoritetą ir reputaciją, nes kol kas to, ką jis turi, neužtenka, kad būtų išgirstas ir kiti vykdytų tai, ką sako. O mūsų vidutinis aparatas ir pati Vyriausybė yra labai savarankiški – jie žiūri pro šoną ir daro savo“, – teigia politologas.
Chaosas partijos viduje, anot jo, taip pat nepadeda: „Joje daug skirtingų grupių su skirtingais siekiais, pasisakymais, o tas bardakas privedė prie to, kad politika išsikreipė galutinai nedavusi jokio rezultato.
Jam reikia būti konfucijumi šiuo atveju, kad ta partinė žolė kristų ten, kur reikia, o ne į visas puses. Nes kaip matome, visi dabar krypsta kur panorėję, laido replikas, kas valdžios darbui tik į minusą“.
„Komfortiška linija“
Politologė R. Urbonaitė mano, kad pandemijos situacija yra paranki G. Landsbergiui kaip partijos pirmininkui, nes jis Lietuvoje tik dėl karantino ir pandemijos – būnant kitomis aplinkybėmis jis būtų didžiąją laiko dalį išvykęs.
„O ar partijos valdymui tai gerai – nemanau. Dabar situacija visai gera. Jis turi tą momentą, kad nors ir užsienio reikalų ministro postas – daug laiko gali praleisti Lietuvoje – palaikyti tam tikrą ryšį su partija nėra taip sudėtinga. Tai jis ir pasirinkęs tą liniją, kuri galbūt jam yra komfortiškiausia“, – sako R. Urbonaitė.
O apie patį G. Landsbergio darbą užsienio reikalų ministro poste B. Ivanovas kalba kritiškai.
„Tokie akibrokštai Gruzijoje, ar Briuselyje, kai Europos atstovai papriekaištavo dėl nepasirengimo, dėl sankcijų Rusijai, tai čia irgi yra tie niuansai. O mes ir stebime dar tą chaotišką situaciją su sanatorija „Belorus“, kur ten irgi daug neatsakytų klausimų. Bet čia viskas labai principinga – šaudydamas „A“ pamiršta apie „B“ ir čia jau išlenda patirties stoka. Na, nėra labai kuo pasigirti“, – sako jis.
G. Landsbergis 2020 metais kartu su TS-LKD partija buvo perrinktas į Seimą ir paskirtas užsienio reikalų ministru.
