Užtat neblogi Liberalų sąjūdžio, valstiečių ir demokratų rezultatai. O fiasko patyrusios Laisvės partijos narys, vis dar meras Šimašius skambiai pareiškė, kad rinkėjai tiesiog nesupranta, ką prarado.
Socialdemokratai prasidėjus balsų skaičiavimui ir džiaugiasi įvykdę savo „planą minimum“, ir meldžiasi lyg tikri krikdemai. O vakaras juos galiausiai vainikuoja pergale – po ilgos pauzės tūnant opozicijoje. Socdemų aruode – 17 merų postų, dviem daugiau nei prieš ketverius metus.
Tai vienintelė partija, iškovojusi mandatus visose 60-yje savivaldybių, o bendras jų mandatų skaičius išaugo šimtu. Pirmininkė su pasimėgavimu komentuoja, kaip prie pergalės prisidėjo varžovai – dabartiniai valdantieji.
„Mes, socialdemokratai, niekada neskirstom Lietuvos žmonių, ar miestų, ar kaimų, ar miestelių, ką mėgsta daryti konservatoriai“, – teigia socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Blinkevičiūtė jau svarsto, kad merų rinkimų rezultatai tiesia kelią pergalei ir kitų metų Seimo rinkimuose.
„Tai rodo, kad žmonės taip ir vertina tą nacionalinę politiką, Seime ir Vyriausybėje priimamus sprendimus, todėl nusivilia ir nusigręžia nuo valdančiųjų konservatorių. Reiškia, yra tas tiesioginis ryšys“, – tvirtina V. Blinkevičiūtė.
Tiesa, iki Seimo rinkimų dar pusantrų metų. Bet socdemai šansų turi – rinkėjai kitas partijas paliko gerokai užnugaryje. Ypač skauda konservatoriams.
„Džiaugiamės didžiausiu prizu – Vilniumi, tam tikra supertaure“, – kalba konservatorių štabo vadovas Andrius Vyšniauskas.
Dešinieji įpūsti sau optimizmo bandė ir partizanų dainomis: „Už kiekvieną kraujo lašą bolševikai užmokės.“
Bet Vilniaus pergalės skonis nepaslepia konservatorių kartėlio – vietoje 11 merų postų jiems teliko penki. Net ir 16 metų Alytų valdęs konservatorius Vrubliauskas pralaimėjo naujokės partijos – demokratų – varžovei.
Priežasčių politikai ir apžvalgininkai mato daug – ir tai, kad partija valdančioji, ir kad jos lyderiai į žmones žiūri iš aukštybių, prisidėjo ir galimos pedofilijos skandalas. Akivaizdu, kad partiečiai ieškos kaltų – krikdemas Ažubalis tiesiai šviesiai rėžia, kad konservatoriams kortas sumaišė draugystė su laisviečiais. Tačiau politologams klausimų kelia ir pirmininko Gabrieliaus Landsbergio atsakomybė.
„Pirmininko nebuvo matyti, jis tikrai nebuvo matomas. Palyginkime, ką darė ponia Blinkevičiūtė, ji paskutinius metus tempė partiją iš duobės ir matome rezultatą šiandien labai akivaizdų. Lyderis yra svarbu“, – kalba politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
Greta partiečių Landsbergio nebuvo nei vakar, nei šiandien, ministras užsiėmęs užsienio reikalais, jis Briuselyje. Iš ten Landsbergis pakartojo, kad po dvejų metų pirmininko rinkimuose nedalyvaus.
„Nematau būtinybės griežtai reaguoti, nes bendrai balsų, mandatų prasme, tai nėra prastesni rinkimai nei 2019 metais“, – sako konservatorių pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kur kas geriau pasirodė konservatorių koalicijos partneriai Liberalų sąjūdis. Jie laimėjo trečdaliu merų postų daugiau nei prieš ketverius metus – devynis.
„Turime dvejopai gerą rezultatą. Visų pirma, buvo perrinkti visi merai, kurie kandidatavo, jie gavo dar didesnį gyventojų pasitikėjimą. Taip pat turime tris naujus merus“, – kalba Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Liberalai – vienas dažniausiai tariamų Ramūno Karbauskio žodžių. Priešingas nei liberalų vertybes akcentuojantys valstiečiai pasirodė irgi gerai, laimėjo dviem mandatais daugiau nei praėjusį kartą, nepaisant atsiskyrusių Skvernelio demokratų.
„Matyt, teks su mumis skaitytis ir Seimo rinkimuose, ir politologams analizuojant perspektyvą, ir visiems kitiems. Manau, kad įvyko didelis vertybinis poslinkis nuo liberalų link tradicinių vertybių. Tikiuosi, kad Seimo rinkimai sustatys viską į vietas ir turėsime nebe liberalų valdžią Lietuvoje“, – teigia R. Karbauskis.
„Jie puikūs, palyginus, kas galėjo nutikti. Iš kitos pusės, ar jie pakankami galvojant apie parlamento rinkimus, yra panaši situacija, kaip su liberalais“, – sako G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Vietos po saule rado ir tiesioginiai valstiečių varžovai demokratai, kuriems tai buvo pirmieji savivaldos rinkimai. Startas irgi neprastas – penkios merų kėdės.
„Aš manau, kad jis yra geras. Ar galėjo būti geresnis? Galėjo. Galėjo būti blogesnis? Irgi galėjo visko būti. Būtų galima pasakyti, kad yra puiku, jeigu būtume turėję tarybos narius didžiuosiuose miestuose – Kaune ir Vilniuje“, – teigia „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Šita politinė jėga įsiveržė į lyderių tarpą, mes kalbam apie ganėtinai lygiavertį Liberalų sąjūdžiui politinį darinį“, – kalba G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
O vienintelę kovą dėl mero posto Elektrėnuose pralaimėjusi Liberalų sąjūdžiui Laisvės partija kaltų ieško ne savo veiksmuose. Esą žmonės neteisingai pasirinko.
„Laimėjo labiausiai tie, kurie yra prieš veržlumą. Liberalų sąjūdis pasirodė geriau, nors akivaizdu, kad tai yra mažiausiai juda ir kažką daro vietoje, socialdemokratai – taip pat, jie nesukuria veržlumo atmosferos. Tai tikiuosi, kad atsigręš po kurio laiko ir supras“, – tvirtina Laisvės partijos narys Remigijus Šimašius.
O Darbo partija pralaimėjo net Kėdainiuose. Ir darbiečiai, ir tvarkiečiai šįkart neiškovojo nė vieno mero posto. Pasak politologės Gabrielės Burbulytės, tai nebūtinai reiškia, kad šios partijos visiškai nyksta iš politinio žemėlapio.
„Populizmo rinkoje dabar konkurencija irgi aštri. Kažko naujo nepasiūlo, naujų idėjų, žmonių. O kad žmonių trūksta, tai tikrai matom“, – sako G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Iš dalies šių partijų balsus sugriebė pavadinimus ir lyderius keitusi „Laisvė ir teisingumas“. Ji iškovojo du merų postus. Politiniai komitetai šįkart iškovojo 11 merų postų – dviem mažiau nei praėjusį kartą.
