Didžiausia šių rinkimų naujovė, kuri pirmą kartą bus išbandyta praktikoje – tai mero galių sustiprinimas. Remiantis Vietos savivaldos įstatymu, meras turės teisę be jokio tarybos pritarimo skirti ir atleisti administracijos direktorių – pastarasis vadovauja savivaldybės administracijai. Rekvizitai.lt duomenimis, šiuo metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje dirba 328 apdraustieji. Į administracijos direktoriaus veiklos lauką patenka ir seniūnijos.
„Meras per administracijos direktorių tampa visų administracijos darbuotojų vadovu, seniūnų vadovu ir panašiai“, – pasakoja R. Duchnevič ir priduria jau numatęs keletą kandidatų į administracijos vadovus, bet kadangi tai dar nesuderinta su pačiais kandidatais, tai pavardžių paskelbti išrinktasis meras nepanoro.
Su Tomaszewski sės prie bendro stalo
R. Duchnevič užsimena, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracijoje dirba nemažai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų, bet išrinktasis meras sako neketinantis žmonių atleidinėti.
„Raganų medžiokle mes neužsiiminėsime. Nėra tam laiko. Žmonių atleidinėti mes neatleidinėsim. Jeigu matysime, kad galima efektyviau veiklą organizuoti, tai ten pažiūrėsim, bet eiliniai darbuotojai, tarnautojai tikrai turėtų kažkaip labai tragiškai dirbti, kad vertinimai būtų blogi. O taip tai nežinau, net minčių tokių neturiu“, – sako socialdemokratų politikas.
Paklaustas, ar nesibaimina, kad konkurentų partijai priklausantys administracijos darbuotojai sabotuos pavedimus, bus labiau lojalūs ne merui ar politinio pasitikėjimo administracijos direktoriui, o savo partijai ir jos lyderiams, R. Duchnevič svarstė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija neturėtų būti eliminuota nuo vykdomosios valdžios, geriau yra sėsti prie stalo ir tartis.
„Aš manau, kad turime matyti kažkokius sutarimo punktus. Kadangi meras bus atsakingas už administracijos, seniūnijų darbą, tai aš nežinau, ar darbuotojai norėtų būti blogai įvertinti, netenkinti gyventojų lūkesčių. Mes kalbame, kas būtų, jeigu būtų. Manau, surasime santykį, susėsime prie bendro stalo. O kadangi Lenkų rinkimų akcija turi daugumą, tai aš neketinu jų eliminuoti nuo vykdomosios vadžios. Mano pozicija yra apjungti visas politines jėgas, kurios pateko į tarybą – tai yra Centro dešinės koaliciją ir Lenkų rinkimų akciją. Jie, manau, turėtų gauti vicemero pozicijas ir tada turėtume dėliotis. Tai čia klausimas kiek viena ar kita partija nori ar nenori įvesti destrukcijos. Aš noriu išsaugoti viską, kas gerai padaryta, ir judėti pirmyn. O jeigu kažkas norės žaisti, manau, patys žmonės įvertins“, – portalui tv3.lt pasakojo R. Duchnevič.
Remiantis 2023 m. savivaldos rinkimų rezultatais, Vilniaus rajono taryboje iš viso yra 31 vieta, o Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga užima 18 pozicijų. Socialdemokratai taryboje turi 7 vietas ir dar 6 vietos priklauso Centro dešinės koalicijai, kurią sudarė konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, kai savivaldybės taryboje yra 27-31 tarybos nariai, tai gali būti ne daugiau nei 3 vicemerai.
Taigi R. Duchnevič privalės dirbti su tarybos dauguma, nors mero galios ir yra išaugusios. Pasak išrinktojo mero, galima tikėtis, kad vienas vicemeras bus iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, kitas – iš Centro dešinės koalicijos, jeigu pavyks susitarti.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, meras iš pradžių teikia vicemero kandidatūrą tarybai ir jeigu dukart iš eilės jai nepritariama, tada meras gali skirti šį asmenį į pareigas vienašališkai. Taigi šia prasme mero įgaliojimai irgi sustiprinti, o tarybai labiau apsimokės tartis su naujuoju meru nei priešintis, mat meras turi galimybių nurungti taryba skiriant vicemerus.
„Dabar vis tiek meras turi daugiau įgaliojimų, tampa už ūkį atsakingu žmogumi, nuo jo priklauso, kaip kokybiškai, tarkime, seniūnijos dirba. Nemanau, kad būtų kokios nors daug priešpriešos, nes tai būtų neprotinga. Sunku įsivaizduoti, kad taip galėtų būti. Aišku, reikia, kad aistros nurimtų, bet reikia sėsti prie bendro stalo, ieškoti tų sąlyčio taškų“, – svarsto R. Duchnevič.
Jėzaus intronizacijos nenaikins
Pasak išrinktojo mero, neskaitant politinės kampanijos, žmogiškieji santykiai Vilniaus rajono savivaldybėje tarp skirtingų politinių partijų atstovų iki šiol buvo normalūs, todėl tikimybė, kad pavyks normaliai bendradarbiauti yra gana didelė.
„Aš tikrai pagirdavau kai kuriuos teigiamus sprendimus, tikrai nebuvo, kad viską kritikuočiau. Manau, kad tą santykį turėtume išlaikyti. Tiesiog nematau priežasties, kodėl turėtų būti kitaip. Jeigu kažkas norės specialiai kažką daryti, bet klausimas kiek ilgai bus galima tai daryti, nes nėra taip paprasta. Čia praktikoje reikės pačiupinėti, nes įstatymas naujas, merui daug funkcijų prisideda“, – sako R. Duchnevič.
Kaip vienas iš didesnes diskusijas paskatinančių klausimų Vilniaus rajono taryboje galėtų būti aktyvesnis lietuviškų grupių kūrimas darželiuose ir mokyklose, mat Vilniaus rajone gyvenančios lietuvių šeimos skundžiasi vietų trūkumu tose ugdymo įstaigose, kur ugdomoji kalba yra ne lenkų ar rusų, o lietuvių.
Paprastai kliūtys vesti vaiką į ugdymo įstaigą, kur ugdomoji kalba yra lietuvių, skatina šeimas deklaruoti gyvenamąją vietą mieste, o ne rajone. Tokiu būdu nors faktiškai tokie žmonės gyvena rajone, bet teisiškai yra registruoti mieste, tad tampa miesto rinkėjais. Viešumoje ne kartą svarstyta, kad didesnis rajono mišrumas etniniu-tautiniu požiūriu nėra palankus Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, todėl lietuviškos grupės rajono darželiuose ir mokyklose kuriamos gana vangiai.
„Nežinau, kaip bus reaguojama į švietimo problemas, pavyzdžiui, darželių trūkumą. Nes oponentas lyg tai pripažino, kad poreikis yra ir kad jis turi būti tenkinamas“, – svarstė R. Duchnevič.
„Buvo kritika dėl komunalinio ūkio tvarkymo, nes ten situacija nėra iki galo gera, vadovai kelia abejonių, pavyzdžiui, ponas Jedinskij. Gal ten kažkur gali būti nesutarimų? Bet šiaip nemanau, kad bus daug konfliktinių taškų“, – teigia išrinktasis meras.
Paklaustas, ką darys su Kristaus Karaliaus intronizacijos – valdžios perdavimo Dievui – aktu Vilniaus rajone, kuris buvo priimtas 2009 metais, R. Duchnevič sakė nieko keisti neplanuojantis.
„Nemanau, kad aš jį peržiūrėsiu. Vilniaus rajonas vis tiek yra toks tradicinių krikščioniškų vertybių. Jeigu valdžia savo laiku padarė tą sprendimą, tai čia nėra kažkoks trukdantis dalykas. Yra priimta, tai priimta. Lenkų rinkimų akcija, kaip partija, proteguoja gan aktyviai religiją, bet kodėl aš turėčiau ką nors peržiūrėti, atšaukinėti ar panašiai. Aš nesu prieš nusiteikęs, pats esu katalikas. Man, aišku, tas sprendimas atrodė perspaustas, bet nieko čia blogo“, – sako R. Duchnevič.
Kokias naujas galias turės merai?
Seimo narė Agnė Širinskienė pasakoja, kad pagal naująjį Vietos savivaldos įstatymą meras įgyja veto teisę. Tai reiškia, kad per penkias darbo dienas meras gali grąžinti tarybai pakartotinai svarstyti jos priimtus teisės aktus, o tada taryboje balsuojama, ar priimti teisės aktą su mero siūlomomis pataisomis, ar neatsižvelgti į mero nuomonę. Įveikti mero veto galima turint daugiau nei pusę tarybos narių balsų.
„Jeigu palygintume su nacionaline politika, tai meras tarsi įgyja daug Vyriausybės, vykdomosios valdžios galių. Ir viena iš jų yra biudžeto vykdymas. Šiuo atveju tam, kad meras galėtų turėti kažkiek įtakos tarybos sprendimams netgi ir konfliktiniais atvejais, kuomet valdančioji dauguma taryboje, yra ne mero partija, buvo įvesta mero veto teisė. Kaip valstybės vadovas Seimo atveju, taip meras savivaldybės tarybos atveju, matydamas, kad tarybos sprendimai prasilenkia su teisės aktais, galbūt prieštarauja Konstitucijai ar kelia problemų biudžeto vykdymui, jei taryba nuspręs labai išlaidauti, tai jis turės galimybę vetuoti ir tada balsų dauguma norint atmesti mero veto turės būti kitokia“, – pasakoja politikė, dirbusi darbo grupėje, kurioje politikai tarėsi dėl rinkimų įstatymų.
Kaip minėta, meras galės paskirti savo administracijos direktorių, tam nereikės tarybos pritarimo, nes tai bus politinio pasitikėjimo pareigūnas. Vicemerus taip pats skirs meras, bet iš pradžių dėl to kreipiamasi tarybos pritarimo, bet jei dukart nepavyksta, tada mero rankos atrišamos, jis ar ji gali skirti vicemerus vienašališkai. Savivaldybių tarybose taip pat atsiranda opozicijos lyderiai.
Remiantis naujuoju įstatymu, merai apskritai nebebus tarybos nariai, bet pirmininkaus tarybos posėdžiams be balsavimo teisės, formuos darbotvarkes. „Šiuo atveju galima sakyti, kad meras tampa tarybos speakeriu, be to, jam perduotos beveik visos galios, kurias turėjo administracijos direktorius, tai yra vykdomosios valdžios galios“, – sako A. Širinskienė.
Nuo šių rinkimų savivaldoje atsirado ir dar viena naujovė – Rinkimų kodeksas neleidžia merams eiti daugiau nei 3 kadencijų iš eilės, todėl ilgainiui turėtų nelikti vadinamųjų amžinųjų merų, kurie valdo rajonus ištisus dešimtmečius.
