Jau antradienį į lemiamą dvikovą dėl JAV prezidento posto stos buvęs prezidentas D. Trumpas ir dabartinė viceprezidentė Kamala Harris.
Trumpas būtų kitoks?
Europos pareigūnai jau kurį ruošiasi galimam D. Trumpo sugrįžimui į Baltuosius rūmus.
„D. Trumpo pergalė sukeltų panikos cunamį iš esmės bevairiame žemyne, kuris ir taip sunkiai orientuojasi dviejų karų periferijoje.
Taip, Europos Sąjunga jau išgyveno vieną D. Trumpo prezidentavimą; kai kurie lyderiai netgi teigia, kad dėl to ji tapo stipresnė.
Tačiau Europos sostinėse formuojasi konsensusas: Trumpo sugrįžimas paskatintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, galimai sukeltų destruktyvų prekybos karą ir įžiebtų politinius nesutarimus visame žemyne“, – rašo „Politico“.
Anot leidinio, šiuo metu Europa yra itin silpna. Stringa jos ekonomika, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai susiduria su sunkumais. Be to, manoma, kad D. Trumpas būtų visai kitoks, nei buvo 2016–2020 m.
„Pirma, jis būtų nesuvaržytas JAV pareigūnų, kurie stengėsi jį suvaržyti pirmosios kadencijos metu. Kita vertus, prezidentas, kuris kartą pavadino ES vienu iš „didžiausių Amerikos priešų“, tikriausiai žvelgtų už Atlanto su rimtu įkarščiu“, – teigiama straipsnyje.
Padrąsėjęs Putinas
Po pirmojo D. Trumpo išrinkimo 2016 m. Europos lyderiai galėjo guostis, kad ir kas vyktų už Atlanto, pats žemynas buvo stabilus. Vokietijos kanclere tuomet buvo Angela Merkel, tačiau vietoje jos dabar dirba Olafas Scholzas, kuris vos išlaiko koaliciją. Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną kraštutiniai dešinieji pavertė figūrėle.
„Tuo tarpu regionas aplink Europą dega. Karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose užima lyderių dėmesį ir atima Vakarų karinius bei finansinius išteklius. Be nuolatinės Vašingtono paramos kyla rimtų klausimų, kiek ilgai Ukraina sugebės atsilaikyti prieš V. Putino pajėgas.
Londone naujoji Keiro Starmerio vyriausybė nerimauja, kad D. Trumpas ištrauks kilimėlį iš po Volodymyro Zelenskio pečių, nutraukdamas karinę pagalbą Kyjivui arba nustatydamas sąlygą, kad ji bus teikiama su sąlyga, jog bus nedelsiant pradėtos taikos derybos, perleidžiančios teritoriją Maskvai“, – teigia leidinys.
Į D. Trumpo pažadą nutraukti karą Ukrainoje per 24 valandas panašiai rimtai žiūrima ir kitose Europos sostinėse.
„Pagalba gali būti nutraukta per vieną naktį“, – leidiniui sakė vienas Europos diplomatas.
„Putinas norės tuo pasinaudoti ir sakys, kad aš paimu Donbasą, Krymą, o tada pasiliksiu laiko iki kito karto“, – teigia jis.
Nerimaujama, kad tas kitas kartas gali būti Rusijos puolimas prieš tokią šalį kaip Estija, Lietuva ar Latvija – visos jos yra ES ir NATO narės, o V. Putinas siekia patikrinti jau ir taip vangų D. Trumpo įsipareigojimą NATO ir karinio aljanso abipusės gynybos nuostatas.
Prancūzija pasinaudojo D. Trumpo prezidentavimo galimybe, kad paragintų kitas Europos šalis didinti savo karinius pajėgumus.
„Negalime leisti, kad Viskonsino rinkėjai nuspręstų dėl Europos saugumo“, – sakė Prancūzijos Europos ministras Benjaminas Haddadas.
Anot jo, Prancūzija bendradarbiaus su bet kuriuo politiku, kuris antradienį laimės JAV rinkimus, tačiau pareiškė, kad Europai reikia skubiai galvoti, kaip orientuotis pasaulyje, kuriame Vašingtonu nebegalima pasikliauti.
Prekybos karo baimė
Antrasis Europos rūpestis – kad D. Trumpas vėl sukels transatlantinį prekybos karą. Jis pagrasino įvesti 10–20 proc. tarifus visam importui į JAV, kad sugrąžintų gamybos darbo vietas namo, ir nors Pekinas tebėra jo pykčio centre, jis turi daug pykčio. Praėjusią savaitę D. Trumpas pavadino ES „mažąja Kinija“.
„Aukščiausi Europos prekybos pareigūnai neseniai ES ambasadoriams pareiškė, kad prireikus jie bus pasirengę reaguoti į galimus prekybos ginčus. Londone K. Starmerio komandos narių galvose taip pat sukasi naujo prekybos karo pavojus. Kaip ir jų kolegos Europoje, britų pareigūnai rengia nenumatytų atvejų planus, jei D. Trumpas laimėtų ir nuspręstų įgyvendinti savo grasinimus tarifais.
D. Trumpas pasiūlė įvesti 100 proc. tarifą visoms importuojamoms transporto priemonėms, o tai būtų pražūtinga žinia šalims, turinčioms didelę automobilių pramonę. Pavyzdžiui, Vokietijos ekonomika, kuri ir taip patiria sunkumų, dėl D. Trumpo prekybos politikos nukentėtų -0,23 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip teigiama Londono ekonomikos mokyklos (LSE) paskelbtame tyrime“, – rašo „Politico“.
Prekybos karo sukeltas priešiškumas turėtų ne tik ekonominį poveikį. Kalbant apie saugumą, Londonas tradiciškai yra vienas iš artimiausių Vašingtono sąjungininkų. Tačiau politinė įtampa, anot leidinio, jau dabar jaučiama.
D. Trumpo ir naujosios K. Starmerio centro kairiųjų vyriausybės santykiai jau susiduria su problemomis. Respublikonas peikė K. Starmerio „kraštutinių kairiųjų“ leiboristų partiją už tai, kad ji siuntė aktyvistus agituoti už K. Harris, teigdamas, kad tai prilygsta užsienio kišimuisi į Amerikos demokratiją. Jo kampanija pateikė teisinį skundą.
D. Trumpo istorija Artimuosiuose Rytuose yra dar viena priežastis europiečiams nerimauti. Per pirmąją kadenciją jis nutraukė Irano branduolinį susitarimą, kurį palaikė Vokietija, Prancūzija, ES ir Jungtinė Karalystė.
„Antrosios D. Trumpo kadencijos atveju būtų grįžta prie jo „maksimalaus spaudimo“ Iranui politikos, kuri galėtų apimti tiesioginių smūgių Iranui ir tikslinių nužudymų galimybę“, – teigiama Europos Sąjungos saugumo studijų instituto analizėje.
Europos pasidalijimas
Dar yra spaudimas, kurį antrasis D. Trumpo prezidentavimas darytų pačiai Europai. JAV D. Trumpas yra labiausiai skaldantis šio amžiaus politikas. Jis taip pat skaldo Europos vyriausybes tarpusavyje, o dėl šio veiksnio Briuselio pareigūnams bus dar sunkiau koordinuoti bet kokį ES masto atsaką prekybos ar saugumo srityje.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas išsiskyrė su kitais Europos lyderiais ir praėjusią vasarą nuvyko į Maskvą aplankyti V. Putino. Jis taip pat aktyviai palaiko D. Trumpą.
Italijos premjerė Giorgia Meloni, jos sąjungininkai Romoje sako, kad ji puikiai tiktų būti naująja D. Trumpo užkalbėtoja Europoje.
JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 5 d.
