Apie tai, kokie valgymo sutrikimai gali grėsti, kada ir kiek iš tikrųjų reikia valgyti ir kuo organizmui gali būti palankus 12 valandų nevalgymo tarpas, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ papasakojo dietistė, maisto technologė Raminta Bogušienė.
Įtikėjo kaip jaunystės eliksyru
Visų pirma ji atkreipė dėmesį, kad protarpinis badavimas nėra dieta, o mitybos režimas, kai tam tikru metu yra valgoma, o tam tikru – nevalgoma.
„Nevalgymo tarpas gali būti ir 14–16 ar net 20 valandų, likęs laikas automatiškai lieka valgymui. Tai reiškia, kad žmogus valgo vieną du kartus per dieną, tarkime, baigęs valgyti apie 5 valandą, pradeda valgyti apie 11 ar 12 val. jau kitą dieną. Tai reiškia, padaro didelį nevalgymo tarpą“, – aiškino specialistė.
Pašnekovės teigimu, toks mitybos režimas šiandienos visuomenėje, kuri gyvena miego, valgio sąskaita, yra gana populiarus.
„Atrodo labai „smagu“, kad gali valgyti tik vieną du kartus per dieną ir galimai lieknėti“, – pastebėjo R. Bogušienė.
Maisto technologė pasakojo, kad protarpinio badavimo ištakos paklotos garsaus mokslininko, kuris aiškino, kad tam tikras tarpas tarp valgymų leidžia užtikrinti žmogaus ląstelių atsinaujinimą.
„Jis savo straipsnyje būtent kalbėjo apie 12 valandų nevalgymo tarpą, bet visa tai išsivystė į dar ilgesnį nevalgymo laiką. Žmonės, pasiėmę šį dalyką tarsi jaunystės eliksyrą, nusprendė, kad reikėtų padaryti dar ilgesnius nevalgymo tarpus ir organizmui suteikti didesnę naudą, tapti jaunesniais, gražesniais, lieknesniais, ir tai tarsi išsigimė iš to mokslininko atradimo“, – kalbėjo dietistė.
Kilogramai ne tik gali nekristi, bet grįžti su kaupu
R. Bogušienė teigė pati palaikanti klasikinės mitybos teoriją – žmogus turėtų valgyti 3–5 kartus per dieną. Tačiau kartu priminė, kad, štai žiūrint į senolių mitybą, 12 valandų nevalgymo tarpas neatrodo kažkaip ekstremaliai.
„Jei pažiūrėtume į mūsų senolius, mūsų tėvų jaunystę, tai 12 valandų nevalgymo tarpas būtų, kada, tarkime, vakarienę valgai 7 valandą, o tavo pusryčiai yra 7 valandą ryto. Toks nevalgymo tarpas yra pakankamas, kad ląstelės atsinaujintų, virškinimo sistema pailsėtų ir pasiruoštų priimti naujas maistines medžiagas“, – kalbėjo ji.
„Mityba yra gyvenimo būdas, kuris turi turėti tam tikrą nuoseklumą, o ne būti mėnesio pabandymas.“
Specialistė akcentavo, kad bet kuriuo atveju svarbiausia yra laikytis tokio mitybos režimo, kurio būtų galima laikytis visą gyvenimą.
„Tie, kas susižavi protarpinio badavimo režimu, labai dažnai, neilgam, duok Dieve, tai trunka metus. Kai kuriems pavyksta numesti kilogramų ir jie išties susižavi, tačiau labai greitai ateina atkrytis ir turimas „Jojo“ efektas, kas mityboje labai dažna, kai svoris sugrįžta su kaupu. Mityba yra gyvenimo būdas, kuris turi turėti tam tikrą nuoseklumą, o ne būti mėnesio pabandymas“, – komentavo R. Bogušienė.
Jos aiškinimu, jei organizmui yra sukuriama bado sistema, ilgai susilaikoma nuo maisto, ignoruojamas alkio hormonas, alkis organizme didėja, o sotumo hormonas mažėja.
„Automatiškai gaudamas maisto kito valgymo metu tu gali net nepersivalgyti, bet organizmas kaups atsargas, nes nežino, kada dar gaus maisto“, – ydingą mechanizmą išdėstė pašnekovė.
Pasak jos, protarpinio badavimo režimas gali būti toks pats svorio metimo įrankis kaip ir nedideliu procentu sumažinta kalorijų dieta, riebalų dieta arba tiesiog subalansuotos mitybos režimas, kai valgoma tiek, kiek reikia organizmui ir reguliariai – 3–5 kartus per dieną.
„Tokia dieta rekomenduojama visose sveikos mitybos rekomendacijose. Ir tada jau pritaikomi individualiai mitybos principai“, – sakė ji.
Nevalgymo tarpas – daugiausiai 12 valandų
Paklausta, ar po to tokio ilgo nevalgymo tarpo, kuris gali išsitęsti net iki 20-ies valandų, nerizikuojama tik dar labiau prikimšti skrandžio, pašnekovė patikino, kad tai reikšmingas momentas.
„Pabandykite pavalgyti pietus 12 valandą ir paskui tik vakarienę apie 19 val., tai suvalgysi viską, kas yra šaldytuve. Ir tai yra nereto lietuvio valgymo įpročiai, nes jie dienos eigoje neturi laiko, visą save skiria darbui. O vakare save apdovanoja maistu – kone viskuo, kas yra šaldytuve.
Tuo metu mitybos reguliarumas yra sunkiai pasiekiamas šiandienos visuomenėje, bet vienintelis vaistas nuo nutukimo, antsvorio ir neteisingo maisto valgymo, kuris kelia lėtinius uždegiminius procesus mūsų organizme“, – kalbėjo R. Bogušienė.
„Automatiškai gaudamas maisto kito valgymo metu tu gali net nepersivalgyti, bet organizmas kaups atsargas, nes nežino, kada dar gaus maisto.“
Jos aiškinimu, pats teisingiausias mitybos režimas yra 12 valandų nevalgymo tarpas nuo vakarienės iki pusryčių ir 3 arba 5 valgymai per dieną – pusryčiai, pietūs, vakarienė ir vienas du užkandžiai.
„Jų gali ir nebūti, bet tam žmogui, kuris pradeda eiti teisingos mitybos keliu ir nori susireguliuoti mitybą, rekomenduočiau 5 valgymus per dieną su priešpiečiais ir pavakariais. Tai padės išvengti alkio šuolių, kad žmogus nepersivalgytų kito valgymo metu. Tai padeda išlaikyti normalų kūno svorį visą gyvenimą“, – patarė maisto technologė.
Pašnekovė pažymėjo, kad jei žmonės 2–3 valandas iki miego nevalgytų ir išlaikytų 12 valandų nevalgymo tarpą (nes likusį laiką miega), tai būtų postūmis geresnės nuotaikos, miego kokybės, normalios kūno masės link.
„Vis tik viena didžiausių blogybių yra ta, kad per didelis nevalgymo tarpas būna dienos eigoje. Yra daugelis žmonių, kurie valgo pusryčius ir paskui tik vakarienę.
Kai virškinimas įvyksta iki miego, jo kokybė tampa geresnė, neatsiranda prabudimų naktį. Išmiegojus pakankamą kiekį laiko, ryte nenorime greitųjų angliavandenių, bandelių, saldainių, dienos metu norime normalaus maisto, jaučiamės energingesni ir nereikia greitos energijos ir angliavandenių.
Kai tai tampa natūraliu nuosekliu mitybos režimu, tada savaime rinksitės teisingesnius maisto produktus, mažiau saldumynų, daugiau daržovių, daugiau neperdirbto, o šviežiai ruošto maisto“, – privalumus vardijo ji.
Kam nerekomenduoja protarpinio badavimo?
Pasak dietistės, 12 valandų nevalgymo tarpas rekomenduojamas visiems, nebent gydytojas patarė kitaip. Vis tik jei žmogus nusprendė išbandyti protarpinį badavimą rinkdamasis ilgesnį nei 12 valandų nevalgymo tarpą, pašnekovė ragino prieš būtinai įsivertinti, ar nesate rizikos grupėje.
„Ypač budrūs turėtų būti tie žmonės, kurie yra rizikos grupėje – kalbame apie tokius asmenis kaip vaikai, paaugliai. Jiems toks mitybos režimas nerekomenduojamas, taip pat ir senyvo amžiaus žmonėms, nėščiosioms, maitinančioms. Ypač dėmesį reikia atkreipti tiems žmonėms, kurie turi virškinimo sistemos problemų“, – įspėjo R. Bogušienė.
Jos pastebėjimu, prieš nusprendžiant išbandyti protarpinio badavimo režimą, būtinai reikėtų paklausti savęs, ar nėra persivalgoma, ar neauga papildomi kilogramai.
„Svarbu įsivertinti, ar jaučiatės įsitempę, kaip miegama, ar yra valgymo sutrikimų – tai persivalgoma tai badaujama, tada nereikėtų eksperimentuoti kraštutiniais mitybos režimais.
Jei turite virškinimo tako problemų, taip pat nesiūlyčiau eksperimentuoti su ilgesniu nei 12 val. nevalgymo režimu. Gal laikantis 14 valandų tarpo dar nebus tokio efekto, bet jei laikas ilgesnis, tai vienareikšmiškai turės pasekmių virškinimo trakto sistemos pablogėjimui“, – komentavo maisto technologė.
Pasak jos, taip pat svarbu įsivertinti, ar dienos metu netrūksta energijos, susikaupimo, koncentracijos, ar suvalgomas pakankamas kiekis daržovių.
„Nes jei yra vienas du valgymai per dieną, kada įterpiamos tos daržovės? Ar mes vaisių ant viršaus suvalgome ir sudarome puvimo procesus organizme, iš to vėlgi kyla virškinimo trakto problemų. Protarpinis badavimas yra mitybos režimas, bet ne tinkamų mitybos produktų pasirinkimas, tad reikėtų atkreipti dėmesį, ar renkamės mūsų organizmui palankiausius maisto produktus“, – kalbėjo R. Bogušienė.
Ji pridūrė, kad kiekviena dieta ar mitybos režimas gali būti sėkmingas, jei jo bus laikomasi visą gyvenimą:
„Bet su protarpiniu badavimu yra mitas, kad tik toks būdas gali padėti išlaikyti normalų kūno svorį. Kaip minėjau, kartais yra atvirkštinis efektas ir po tam tikro laiko tai tampa dar didesniu kūno svoriu nei buvo prieš tai.“
