Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Bernotienės teigimu, uodai bunda balandį – gegužės mėnesį.
„Iš esmės uodai turi keliatą gausumo pikų per sezoną, pirmieji uodai, kurie veisiasi balose pavasarį, kai tirpsta sniegas, atsiranda balandžio pabaigoje, gegužės mėnesį. Jie išsirita ir tada būna pirmas, pats didžiausias uodų gausumo pikas, maždaug nuo gegužės vidurio.
Paskui uodų pagausėja kiekvieną kartą po didelio lietaus, pavyzdžiui, kai būna, kad dvi savaites lyja be atokvėpio. Upes ir pievas užlieja ir po kurio laiko, po savaitės ar dviejų iš jų išskrenda uodai”, – teigė dr R. Bernotienė.
Galime pradėti vaikyti uodus ir žiemą
Manoma, kad šalta žiema mažina uodų populiaciją, tačiau ekspertai tikina, kad šalta žiema tikrai nepadės, o klimato atšilimas gali lemti uodų aktyvumą ir šaltuoju sezonu.
„Uodai, mašalai gyvena tūkstančius milijonus metų ir prie šaltų žiemų yra prisitaikę ir -30 jiems nebaisu. Jie žiemos metu būna kiaušinio stadijoje, tai labai atspari stadija.
O Jei žiema būtų labai netipinė, visą žiemą +10, tuomet jie pradėtų veistis viduryje žiemos, tokios gali būti tendencijos. Jei būtų šilčiau jie galėtų ir vasarį išsiristi”, – teigė dr R. Bernotienė.
Nėra vieningos nuomonės dėl žiemos atšiaurumo įtakos vabzdžiams.
„Yra paplitusi tokia nuomonė, kad kuo šaltesnė žiema, tuo daugiau visokių parazitų įšalą, dalis tiesos yra, bet žiūrint kokios tai vabzdžių rūšys, nes yra tokių, kurių didelis šaltis nepaveikia.
Jų išgyvenimas priklauso nuo žiemojimo vietų, jeigu vabzdžiai žiemoja kur nors vandenyje, tai vandens temperatūra nepriklausomai nuo ledo storumo, išlieka vienoda. Tie, kurie dirvožemyje žiemoja, sausumoje tiems šaltis turėtų didesnės įtakos, o bestuburiams žiemojantiems vandenyje didesnės įtakos neturi”, – teigė Laimutis Budrys.
