Kas lemia besikeičiančią būsto paklausą ir sparčiai augantį centrinių miesto erdvių populiarumą?
Vienos didžiausių Lietuvoje NT plėtros bendrovės „MG Valdos“ pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas įvardina, kokius argumentus gyventi miesto centre dažniausiai išsako butų Užupyje pirkėjai.
5 naujakurių priežastys gyventi Vilniaus centre:
Didžiausia vertybė – laikas. M. Umbraso teigimu, beveik visi naujo būsto Užupyje besidairantys vilniečiai pabrėžia laiką, kurį tikisi sutaupyti gyvendami arti svarbiausių objektų: darbo, mokyklos, mėgstamų laisvalaikio praleidimo vietų. Nors galimybė sutaupyti laiko gyvenant centre visuomet buvo svarbus bei dažnai įvardijamas argumentas renkantis būstą, pastaraisiais metais naujakuriai laiko, iššvaistomo transporto kamščiuose, taupymui skiria ypatingai daug dėmesio.
Jauni, vaikus auginantys pirkėjai dažnai mini ir galimybę vaikams patiems grįžti namo po pamokų bei būrelių. „Spinter“ atlikto tyrimo duomenimis, vilniečiai praleidžia vidutiniškai 8 valandas per mėnesį veždami vaikus į darželį ar mokyklą, tad noras sutaupyti visą darbo dieną gyvenant centre – suprantamas, teigia pardavimų ekspertas.
Vaikščiojimas pėsčiomis. Kita auganti tendencija gali atrodyti itin elementari ne miesto žmonėms, tačiau, pasak M. Umbraso, iš esmės atspindi šiuolaikinio miestiečio prioritetų pokytį: centre gyvenantys žmonės vis labiau vertina galimybes miesto privalumais džiaugtis vaikštant pėsčiomis. „Užupio krantinėse“ butus įsigiję gyventojai kaip svarbų argumentą pabrėžė ir tai, jog kasdienis pasivaikščiojimas Užupiu, Senamiesčio gatvėmis – ne tik sveikas, bet ir dėl gražių vaizdų malonus būdas pasiekti biurą ar parduotuvę.
Urban kultūra. Daugelis naujakurių, ypač – jaunesnio amžiaus pirkėjai teigia norintys gyventi „gyvame mieste“ – būti įvykių sūkuryje. M. Umbraso nuomone, ribas tarp darbo, asmeninio gyvenimo ir laisvalaikio trinančios vilniečių kartos poreikių nebeatitinka gyvenimo būdas, kuomet namai yra skirti tik miegui ir atskirti nuo erdvių, kuriose praleidžiama aktyvioji paros dalis.
Namai, biuras, renginiai, restoranai, kultūra – būstu miesto centre besidomintys pirkėjai tikisi visa tai sutalpinti „po vienu stogu“. Specialistas pastebi ir tendenciją, kad toks požiūris itin populiarus tarp mieste augusių, miesto centre vaikystę praleidusių žmonių.
Sutvarkytos žaliosios erdvės mieste. Bendrovės atstovas pastebi, kad naujus gyventojus į miesto centrą ėmė traukti sutvarkytos žaliosios erdvės. Suderinti patogų gyvenimą miesto centre ir gamtos kaimynystę – itin populiarus NT pirkėjų pageidavimas visais laikais, tačiau tik gana neseniai vilniečiai pasijuto turintys tokią galimybę. Nors Vilnius – vienas žaliausių Europos miestų, tačiau ilgą laiką žalumos gyventojai ieškodavo užmiestyje – centras buvo suvokiamas tik kaip aktyvus, judrus traukos taškas.
Vis dėlto situacija keičiasi. M. Umbrasas sako jau prieš porą metų pastebėjęs naują pirkėjų požiūrį. Sutvarkytas Bernardinų sodas, atnaujinta Neries krantinė, atgaivintos žaliosios erdvės miesto centre – būsto pirkėjai vis dažniau pabrėžia žaliąją Vilniaus centro dalį.
Atsiradusi naujų butų pasiūla. Pastaraisiais metais išaugus naujų projektų kiekiui rajonuose, kurie ilgą laiką buvo siejami tik su senais, istoriniais pastatais, vis daugiau gyventojų atsigręžia į Senamiestį bei Užupį. Pasenusios kanalizacijos ir ventiliacijos sistemos, skilinėjančios sienos ir trupantys fasadai, automobilių stovėjimo vietų trūkumas – visa tai ilgą laiką buvo būsto ieškančius vilniečius atbaidantys centrinių miesto erdvių trūkumai. Šiandien tai, specialisto teigimu, nebėra aktuali problema – pasiūla centre yra pakankama ir artimiausiais metais ji sparčiai augs.
Pardavimų ekspertas pastebi, kad būsto pirkimui miesto širdyje nemaža dalis žmonių turi ir labai racionalią priežastį: norėdami užsitikrinti, kad investicija į NT bus pelninga, pirkėjai renkasi likvidų būstą. Centrinėje miesto dalyje esančio NT vertė, bendrovės atstovo teigimu, ne tik yra stabiliausia, bet ir turi didžiausią tikimybę augti ateityje.
