Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuojamoje konferencijoje „Core“ apie dabartinę padėti šalies rinkoje diskutavo NT ekspertai ir ekonomistai.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pripažino, kad šiuo metu Lietuvos NT rinka traukiasi.
„Tai, ką matome dabar, yra sveikas rinkos susitraukimas. Augimas, kurį matėme, jau baigėsi“, – sakė ekonomistas.
„Newsec“ tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas pastebėjo, kad dabartinė aplinka NT rinkai rizikinga.
„Reikėtų žiūrėti, ne kas bus šiandien, bet po metų ar dviejų. Pasikeitė reikalavimai, reikia statyti tvariai, tai reiškia – brangiai. Būtina žiūrėti į ilgesnę perspektyvą, kaip keisis žmonių poreikiai, ar jie gyvens didžiuosiuose miestuose, ar kelsis kitur“, – vardijo specialistas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikino, kad Lietuvoje įsigyti būstą galimybės bene geriausios palyginti su kitomis šalimis.
„Kalbant apie neįperkamumą, norima kalbėti tik apie pirminę rinką, tačiau ji yra specifinė ir sukoncentruota tik į didmiesčius. Žmonės gyvena ne tik pirminės rinkos būstuose.
Be to, reikėtų kreiptį dėmesį į būstų užbaigtumą. Būstas yra produktas, kurį žmogus nori pamatyti. Kai konkuruojama dėl produkto, kurio nėra, tai neatrodo tvaru. Būsto įperkamumą lemia ir palūkanos, tačiau jos yra kintantis dalykas. Vis tik daugiausiai būsto įperkamumą lemia didelės būsto kainos. Juk svarbu ne tik įsigyti būstą, bet ir jį išlaikyti“, – komentavo G. Šimkus.
Būsto kainų prognozė
„Merko statyba“ generalinis direktorius Saulius Putrimas teigimu, šiuo metu didžiausia problema ta, kad keičiasi statybų reglamentai, juos keičiančių institucijų yra labai daug. Tačiau reglamentų priėmimas užtrunka.
„Antrinės rinkos būstai stovi ant valstybinės žemės, o juos rekonstruojant žemę reikia išsipirkti. Pirkėjas moka už infrastruktūrą, kuria naudojasi ne tik jis, bet ir antrinės rinkos gyventojai.
Dar vienas pavyzdys, dėl reikalaujamų želdynų. Nauji būstai turi turėti želdynus, tačiau vaikštant senamiestyje, jų nematome. Naujas įstatymas dėl 100 proc. baigtumo investicijos grąžą prailgina iki pusės metų. Tai brangina būstą ir už tai moka pirkėjai“, – pastebėjo specialistas.
N. Mačiulis tikino, kad bankai šiuo metu nekeičia skolinimo politikos.
„Esminis klausimas, kokia bus paklausa ir ar palūkanų normos sumažins pirkėjų skaičių. Tikriausiai šiemet nepadaugės gyventojų, kurie perka antrą ar trečią būstą. Tačiau jeigu žmogui reikia gyventi, jis pirks. Beje, Vilnius nebėra pigus miestas“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
S. Putrimas teigė, kad kol palūkanos augs, verslo investicijos į NT nedidės.
„Savikaina brangsta, todėl naujo tvaraus būsto kaina tikrai nesikeis, ji nemažės“, – patikino statytojas.
G. Šimkus sakė, kad atskirais mėnesiai galėsime matyti kainų sumažėjimą, tačiau metinio kainų mažėjimo nebus.
„Pastaraisiais metais augo įmonių skaičius, kurios perka būstus. Tai gali būti ir spekuliaciniai dalykai, todėl verslui neturėtų būti sukurtos geresnės galimybės įsigyti būstą nei gyventojams. Būstas nėra verslo priemonė, tai yra vieta, kur žmonės gyvena“, – priminė G. Šimkus.
N. Mačiulio teigimu, dabar būsto įperkamumas Vilniuje nukrito žemiausiai per 10 metų.
„Tam, kad jis pakiltų į rekordines aukštumas, užtektų, kad kainos nukristų 5 proc., o atlyginimai pakiltų 10 proc.
NT rinka į 2021 metų klestėjimą greitai negrįš. Labiausiai tikėtina, kad šių metų pabaigoje euribor pakils iki 3 proc., o kitais metais sieks 2 proc. Tačiau šis scenarijus gali ir keistis, viskas priklausys ir nuo darbo rinkos“, – prognozavo ekonomistas.
M. Kulbokas sakė, kad kuo brangesnė rinka, tuo labiau didės žmonių noras būstą nuomotis.
„Geriau jau žmonės perka būstus ir juos legaliai nuomoja, negu toliau vyrauja nelegali nuoma.
NT rinką lemia ir psichologiniai veiksniai, reikia ne jaudintis dėl jų, o eiti uždirbti joms“, – pastebėjo specialistas nesutikdamas su Lietuvos banko svarstymais reguliuoti įsigyjamų būstų kiekį įmonėms.
N. Mačiulis irgi atkreipė dėmesį, kad lietuviams svarbu nusipirkti būstą, tačiau jis teigė, kad Šveicarijoje nemaža dalis būstą nuomojasi.
Sandorių skaičius žemumose
Registrų centro analitikai pastebi, kad šių metų pradžia NT sandorių rinkoje nebuvo derlinga – per mėnesį įregistruotų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitų NT objektų skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų. Įprastą metų pradžios pasyvumą dar labiau sustiprina ekonominis neapibrėžtumas.
„Pirmieji kiekvienų metų mėnesiai tradiciškai pasižymi mažesniu NT pirkėjų aktyvumu. Šiemet įprastą pirkėjų pasyvumą dar labiau sustiprina vyraujantys santūrūs lūkesčiai dėl ateities. Žvelgiant į atskirų NT objektų kategorijas galima matyti, kad šiųmetinio sausio rodikliai yra kukliausi per pastaruosius penkerius metus“, – kalba Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvoje įregistruota beveik 7,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 23 proc. mažiau nei 2022 metų sausį ir 30 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį.
Visoje šalyje įregistruota daugiau kaip 2 tūkst. butų pardavimų – 19 proc. mažiau nei prieš metus ir 25 proc. mažiau nei 2022 metų gruodį. Per pastaruosius keletą metų mažiau butų sandorių per mėnesį buvo registruota tik prasidėjus COVID-19 pandemijai 2020 metų balandžio ir gegužės mėnesiais.
Šiemet Lietuvoje taip pat įregistruoti 666 individualių gyvenamųjų namų pardavimai – 31 proc. mažiau nei 2022 metų sausį ir 35 proc. mažiau nei pernai gruodį. Individualių namų mėnesio pardavimai buvo mažiausi per pastaruosius keletą metų.
Per sausį visoje šalyje taip pat įregistruota beveik 3,7 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 24 proc. mažiau nei 2022 metų sausį ir 31 proc. mažiau nei pernai gruodį.
