Tam, kad būtų paveldėtas turtas, nepakanka vien tik tuo turtu pradėti naudotis. Taip pat nepakanka ir fakto, kad mirusysis buvo sudaręs testamentą. Taip tikina Turto banko Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovas Rolandas Galvėnas. Anot jo, asmuo visada turi priimti palikimą, kad taptų jo savininku.
„Kai kurie žmonės tai praleidžia pro akis, todėl vėliau tenka minti teismų slenksčius ir patirti nenumatytų išlaidų. Tokių atvejų kasmet būna dešimtimis“, – tikina R. Galvėnas.
Anot Turto banko atstovo, sutvarkyti paveldėjimo dokumentus nėra sunku. Žmogus turi kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą per 3 mėnesius. Tai, ar palikimas yra priimamas pagal įstatymą, ar testamentą, nėra svarbu.
Nespėjus kreiptis į notarą per trejus mėnesius, paveldėtojui vėliau gali tekti susidurti su nesklandumais.
Teisės į nuosavybę nesusitvarko dešimtmetį
Kaip tv3.lt teigė advokatų kontoros „Cobalt“ teisininkas Nerijus Jurkus, tokiais atvejais, kai miršta vienas iš sutuoktinių, pastarojo turto dalis, jeigu per trejus mėnesius nepriimamas palikimas, turtas nepradedamas faktiškai valdyti ir vėliau nieko nėra daroma dėl palikimo priėmimo įforminimo, gali atitekti valstybei. Tokiu atveju nekilnojamuoju turtu rūpinasi Turto bankas, o kilnojamasis turtas savo ruožtu patenka valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) globon.
nieko per trejus mėnesius nėra daroma, atitenka Turto bankui. Į šios institucijos rankas keliauja visas nekilnojamasis turtas. Kilnojamasis turtas savo ruožtu patenka valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) globon.
„Jeigu asmuo nori iki galo susitvarkyti paveldėjimą praėjus trims mėnesiams, tuomet turi būti kreipiamasi į teismą. Pavyzdžiui, jeigu turtą nori paveldėti vaikai, kurie praleido minėtą trijų mėnesių laikotarpį, tokiu atveju teks teisme įrodinėti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių“, – sako N. Jurkus. Jis pažymi, kad tarp svarbių priežasčių yra darbas užsienyje, sunki liga ar nežinojimas apie giminaičio mirties faktą.
Vis dėlto praktikoje kone visada teismas atstato galimybę susitvarkyti paveldėjimo reikalus, tikina teisininkas.
„Yra buvę atvejų, kad ir dešimt metų praėjo nuo mirties, bet teisė į turtą atstatoma. Tiesiog turtas nebūna bešeimininkis. Teisme galima ir pagal komunalinių mokėjimų kvitus įrodyti, kad kažkuris iš teisėtų paveldėtojų faktiškai priėmė palikimą pradėdamas jį valdyti“, – aiškino N. Jurkus.
„Cobalt“ teisininkas pažymėjo, kad svarstant tokio pobūdžio bylas kaip tretieji asmenys yra įtraukiami Turto bankas ir VMI, bet dažniausiai jų nuomonė esanti neutrali.
Valstybei palieka savo noru
R. Galvėnas sako, kad vien tik praėjusiais metais Turto bankas turėjo 60 bylų, kuomet buvo ginčijamas paveldėjimas valstybės naudai.
„2018 m. buvo baigtos 42 tokios bylos. Iš baigtų bylų tik vienas ieškinys buvo atmestas, nes ieškovas nesugebėjo įrodyti, kad yra mirusiojo, kurio palikimą priėmė valstybė, giminaitis Kitose bylose ieškiniai buvo tenkinti. Arba ieškovas įrodė, jog buvo priėmęs palikimą faktiniu valdymu, arba jam buvo atnaujintas terminas palikimui priimti.
Atkreiptinas dėmesys, kad pats teismo procesas trunka apie pusę metų – tiek laiko tenka vargti, kol turtas grąžinamas įpėdiniui“, – pabrėžia Turto bankas atstovas.
Jis priminė, kad egzistuoja ir atvejų, kuomet turtas atitenka valstybei. Viena to priežasčių gali būti testamentu išreikšta mirusiojo valia.
„Tai taip pat atsitinka, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Praėjusiais metais tokių atvejų buvo beveik 550“, – teigė R. Galvėnas.
Testamentų versijų – kiek nori
Tam, kad turimas turtas po mirties pereitų į konkrečių asmenų rankas, žmonės raginami pasirūpinti testamentais. N. Jurkus atkreipia dėmesį, kad pagal savo formą testamentas gali būti ir baltas popieriaus lapas su ranka surašyta velionio valia.
„Bet esmė ta, kad tokiu atveju jis nėra notariškai patvirtintas, todėl paveldėtojai jį gali ginčyti. Ar buvo išreikšta tikra mirusiojo valia, ar sudarytojas buvo sveiko proto ir veiksnus? O testamentui esant su notariniu patvirtinimu yra parodoma, kad pagrindo užginčijimui nėra, nes notaras visą situaciją įvertino“, – sakė teisininkas.
Anot N. Jurkaus, neretai pasitaiko atvejų, kuomet žmogus, parašęs vieną testamentą, persigalvoja ir sukuria kitą. Įstatyme yra numatyta, kad tokiu atveju galioja vėliausiai parašyta testamento versija.
Turto banko specialistai pažymi, kad, esant palikimui, turtą paveldi jame nurodyti asmenys, išskyrus privalomąją palikimo dalį. Teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai arba įvaikiai, sutuoktinis, tėvai bei įtėviai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Visi šie asmenys paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę turto dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą.
Jeigu mirusysis testamento sudaręs nebuvo, palikimą paveldi mirusiojo giminaičiai ir artimieji pagal įstatymą.
