Lietuvos muitininkai prieš metus išsikovojo socialines garantijas ir didesnius atlyginimus. Dabar dėl to paties sukilo jų kolegos iš Lenkijos. Praradę viltį taikiai susitarti su valdžia jie jau ketvirtą dieną tęsia streiką, rašo „Vilniaus diena“.
Lenkų muitininkai nedirba ir per sieną nepraleidžia mašinų. Dėl streiko visiškai paralyžiuotas eismas ties ES Rytų pasieniu: prie išorinių Bendrijos ir Baltarusijos, Ukrainos, Kaliningrado srities sienų jau kelias paras iš vietos nejuda tūkstančiai sunkvežimių.
Lenkai reikalauja socialinių garantijų, galimybės anksčiau išeiti į pensiją ir didesnių atlyginimų.
„Profesinių sąjungų atstovai buvo susitikę su premjeru Donaldu Tusku, bet nieko nesutarėme. Tad kol kas streikas tęsiamas, nes kai kovojome civilizuotais metodais, niekas į mus nekreipė dėmesio. Nuo 2001 m. buvo surengti keli tylūs protestai – leidome netikrinę visas mašinas, buvome valdžią daug kartų įspėję ir niekas nesikeitė. Mes neturime nei pensijų, nei tinkamos teisinės apsaugos, o pinigų, kuriuos uždirbame, nepakanka oriai gyventi“, – dėstė Lenkijos muitinėje dirbantis punskietis Sigitas Liaukevičius.
Lenkijos muitininkų vidutinis atlyginimas siekia vos 1600 zlotų (apie 1550 litų). Jų kolegos Lietuvoje vidutiniškai uždirba apie 2000 litų. Tiesa, abiejose šalyse prie atlyginimo dar priskaičiuojamas priedas, kuris priklauso nuo einamų pareigų, naktinio darbo ir stažo.
Sukilo ir vairuotojai
ES Rytų pasienį sukaustęs streikas sukėlė grandininę reakciją. Prie išorinių ES sienų beveik po keturias paras priversti stovėti sunkvežimių vairuotojai taip pat pradėjo protesto akciją. Jie užblokavo kelius į Pšemislio miestą. Tai dar ne pats blogiausias scenarijus. Mat vakar jie planavo blokuoti šalies sostinės Varšuvos prieigas.
Tačiau po pokalbio su šalies vicepremjeru Grzegorzu Schetyna Kelių transporto darbdavių sąjunga nusprendė valdžiai duoti dar vieną dieną. Jeigu padėtis pasienyje nesikeis, vežėjai blokuos Varšuvą. Jie nori priversti finansų ministrą ir premjerą pradėti pokalbius su streikuojančiais muitininkais.
Paklaustas apie nuotaikas pasienyje S.Liaukevičius pabrėžė, kad apie 70 proc. vežėjų ir pasieniuose įstrigusių vairuotojų palaiko muitininkus. „Vieni keikiasi, kiti keikia mus, treti miega ir stengiasi nesijaudinti dėl krovinio, bet dauguma mus pažįsta ir palaiko“, – sakė pareigūnas.
Lietuvių patirtis
Lietuva taip pat saugo išorines ES – Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities – sienas. Prieš porą metų mūsų šalies muitininkai taip pat svarstė galimybę skelbti streiką. Lietuvos pareigūnai apie trejus metus (iki 2007 m.) gaudavo tik apie 65–80 proc. jiems priklausančių atlyginimų.
Ne vienus metus Vyriausybė aiškino, kad biudžete tiesiog trūksta lėšų. Tačiau po Konstitucinio Teismo sprendimo šalies valdžia buvo priversta surasti lėšų ir grąžinti neišmokėtus atlyginimus pareigūnams, tarp jų – ir ugniagesiams, policininkams, kitiems vidaus sistemos darbuotojams.
Pergalę pasiekė teisme
Lietuvos muitininkai dienraščiui teigė puikiai suprantantys kolegų iš Lenkijos padėtį, tačiau jų pėdomis sekti neketina.
„Dabar mums nebėra ko skųstis: nupirkti nauji baldai, technika, valstybė pakėlė atlyginimus ir atidavė didžiąją dalį anksčiau neišmokėtų algų“, – sakė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnė Jurgita Slavinskienė.
Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas Jonas Pangonis, 2001–2007 m. vadovavęs Kauno teritorinei muitinei, užtikrino, kad Lietuvoje tokia padėtis tikrai nesusiklostys. Mat pernai Vyriausybė patenkino didžiąją dalį muitininkų reikalavimų.
„Mes savo jau išsikovojome. Trejus metus spaudėme Vyriausybę ir mynėme teismų slenksčius, kol pagaliau Konstitucinis Teismas pripažino mūsų reikalavimų teisėtumą ir buvo priimtas politinis sprendimas. Buvome pasiruošę eiti ir į Strasbūrą (Europos Žmogaus Teisių Teismą – red. past.)“, – kalbėjo J.Pangonis.
Gintautas Degutis
