Tačiau būti budriems vien vasarį neužtenka, mat statistika negailestinga: Lietuvoje nustatoma apie 75–80 proc. užleistų (trečios, ketvirtos stadijos) burnos vėžio atvejų, nes žmonės kreipiasi per vėlai.
2015–2017 metų burnos vėžio statistika verčia sunerimti. Nacionalinio vėžio instituto Galvos, kaklo ir odos navikų skyriaus metinėje ataskaitoje pateikiami skaičiai rodo, kad burnos vėžio atvejų sparčiai daugėja, o pusė ligonių atvyksta į skyrių jau sirgdami IV burnos vėžio stadija.
2018 metų statistiniais duomenimis, IV stadijos burnos ir gerklų navikai diagnozuoti 1 433 ligoniams iš 1 625 besikreipusiųjų.
Remiantis žurnale „Visuomenės sveikata“ 2014 metais publikuoto straipsnio duomenimis, Lietuvoje vyrų mirtingumas dėl lūpų, burnos ir ryklės navikų nuo 1985 iki 2010 metų padidėjo beveik tris kartus (nuo 5,47 iki 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų).
Moterų lūpos, burnos ir ryklės navikai yra reti, todėl maži ir mirtingumo rodikliai. Tačiau moterų mirtingumo rodiklis gana sparčiai augo – po 13,19 proc. kasmet iki 1991 metų, vėliau mirtingumo lygis stabilizavosi.
Patikrino per 6 tūkst. žmonių
Burnos vėžio akcijos sumanytoja ir įgyvendintoja Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorė prof. Alina Pūrienė informavo, jog per kasmetines burnos vėžio prevencijos akcijas patikrinta per 6 tūkst. pacientų, nustatyta kelios dešimtys ikivėžinių ir vėžinių susirgimų.
„Mes iškart negalime pasakyti tikslios diagnozės, visi šie atvejai siunčiami papildomai ištirti, nustatyti tikslią diagnozę ir, jei reikia, skubiai pradėti gydymą. Dauguma žmonių, atvykusių pasitikrinti, liko labai patenkinti, nes specialistų komanda diagnozavo ir daug kitų nevėžinių susirgimų burnoje, kurių pacientai net neįtarė turį ar nežinojo, kur kreiptis pagalbos“, – sako A.Pūrienė.
Trūksta žinių
Kodėl dauguma burnos vėžio atvejų diagnozuojama vėlyvų stadijų? Ar žmonės žino, kur kreiptis, pastebėję neįprastą darinį burnos srityje?
„Vėlyvos vėžio diagnostikos priežasčių yra daug, atliktuose tyrimuose išsiaiškinta, kad nepakankamos visuomenės narių žinios apie burnos vėžio simptomus ir rizikos veiksnius yra viena iš priežasčių, kodėl šios onkologinės ligos diagnozavimas dažnai uždelstas. Tyrimais įrodyta, kad apie 30 proc. pacientų, kuriems jau pasireiškė burnos vėžio simptomai, delsė kreiptis pagalbos daugiau nei 3 mėnesius“, – teigia prof. A.Pūrienė.
Gydytojas burnos chirurgas Romas Abunevičius akcentuoja profilaktinių patikrinimų svarbą: pirmiausia, ką pacientas turi padaryti savo sveikatos labui, – mažiausiai kartą per metus pasitikrinti pas odontologą ir burnos higienistą.
Gydytojo odontologo Dariaus Žebrausko pastebėjimu, pas odontologus pacientai profilaktiškai tikrintis dėl burnos vėžio neateina. Tačiau taisydamas dantis odontologas apžiūri ir įvertina taip pat ir burnos gleivinės būklę. Jei kyla įtarimas dėl ikivėžinio susirgimo ar vėžio, pacientas siunčiamas burnos chirurgo konsultacijai.
Kur kreiptis pagalbos
„Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti žmonės reikiamą pagalbą turi gauti ir gauna visada – ne tik akcijos metu. Jeigu, pavyzdžiui, įtarimų žmogui kelia burnoje negyjanti žaizdelė, jaučiamas skausmas, atsiranda sunkumų kramtant ar ryjant ir panašių simptomų, pradėti reikėtų nuo šeimos gydytojo arba odontologo.
Žmonėms reikia kreiptis į įstaigą, kuri turi sutartį su teritorine ligonių kasa ir kurioje jie prirašyti. Jei įstaigoje nėra odontologo, įstaigos darbuotojai turi pateikti informaciją, kuris odontologijos kabinetas ir kur teikia ligonių kasų kompensuojamas odontologo paslaugas toje įstaigoje prirašytiems žmonėms.
Apžiūrėjęs pacientą odontologas, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas reikiamą gydytoją specialistą“, – primena Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirminės odontologinės sveikatos priežiūros paslaugoms priskiriamas ne tik dantų ir dantų šaknų traukimas, bet ir ėduonies gydymas, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas ir kt., ikivėžinių ligų įtarimas.
Apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu suaugusiems šalies gyventojams mokėti už gydytojo suteiktas paslaugas nereikia, tačiau jiems tenka susimokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.
Nėra skausmingas
Ankstyvos stadijos burnos vėžį diagnozuoti sunku todėl, kad skausmas atsiranda ne iškart, tačiau atidžiai apžiūrint burną ankstyvuosius pakitimus aptikti įmanoma.
„Pirmieji burnos vėžio požymiai yra ilgiau nei dvi savaites negyjanti balta arba raudona žaizdelė, sukietėjęs audinių gumbelis ar audinių tinimas, vėliau gali atsirasti liežuvio ar kitų burnos dalių skausmas, aptirpimas, skonio receptorių sutrikimai, deginimo ar svetimkūnio pojūtis burnoje arba ryklėje, sunkumai kramtant ar ryjant“, – sako prof. A.Pūrienė.
Be to, specialistai mini ir kitus reikšmingus simptomus: seilių liaukų augliams būdingas tempimo ir spaudimo jausmas, skausmas, mimikos raumenų silpnumas ar paralyžius. Augliui peraugus raumenis sunku išsižioti.
Nuolat užgulusi, gausiai sekretuojanti viena nosies pusė – ne tik lėtinės slogos, bet ir viršutinio žandikaulio vėžio simptomas. Žandikaulio vėžiui būdingas iki tol buvusių sveikų ir stabilių dantų ūmus paslankumas ir jautrumas sukandant.
Anot R.Abunevičiaus, tais atvejais, kai klinika nustato panašų į vėžinį susirgimą, bet abejojama, ar tai tikrai vėžys, atliekama biopsija ir paimta medžiaga siunčiama histologiniam tyrimui. Jei paaiškėja, kad tai gerybinis darinys, burnos chirurgai jį pašalina, jei piktybinis – pacientas siunčiamas pas onkologą.
Rizikos veiksniai
Pagrindiniai lūpų, burnos ir ryklės bei stemplės vėžio rizikos veiksniai yra tabakas ir alkoholis bei jų tarpusavio sąveika.
Kiti rizikos veiksniai – netvarkingi, prastos kokybės protezai, lemiantys sunkiai išvalomas apnašų sankaupas, sugedę dantys ar nepašalintos šaknys – ne tik lėtinės infekcijos židiniai, jie aštriais kraštais dirgina liežuvio, lūpų ar skruostų gleivinę, sukeldami lėtinę traumą. Net pastovus įprotis nuolat kandžioti lūpą ar liežuvį gali išprovokuoti auglio susidarymą.
Prie rizikos faktorių specialistai priskiria ir asbesto, cemento dulkes, padidėjusį radiacinį foną, labai didelį karštį, sunkiųjų metalų druskas, naftos perdirbimo produktus, perchloretileną.
Žymus vaidmuo burnos vėžiui susiformuoti tenka žmogaus papilomos ir Herpes simplex virusams. Onkogeninis šių virusų poveikis pasireiškia jų sugebėjimu blokuoti genų supresorius, darančius įtaką navikų augimui. Panašiai ligonius veikia ilgalaikis imunosupresantų vartojimas.
Gydymas
Burnos ertmės vėžiai gydomi kompleksiškai ir kombinuotai, taikant chemoterapiją, chirurgines operacijas ir spindulinę terapiją. Tai priklauso nuo naviko vietos, išplitimo (išorinio ar vidinio), piktybiškumo laipsnio, ar auglys peraugo į gretimus audinius, ar išplito į regioninius limfmazgius.
Operacijos apimtis gali varijuoti nuo lokalios, pašalinant naviką, iki išplėstinės, apimančios ir pažeistus regioninius limfmazgius bei į procesą įtrauktus gretimus audinius.
Kadangi burnos ertmės vėžys greitai plinta ir pasiekia užleisto naviko stadiją, tokiems augliams taikomas paliatyvus chemoterapinis ir spindulinis gydymas.
Chirurginiu būdu pašalinus auglį (viršutinio ir apatinio žandikaulio, liežuvio, burnos dugno) ligoniams negrįžtamai sutrikdomos kramtymo, rijimo ir kalbos funkcijos. Tokiu atveju reikia pakartotinių chirurginės plastikos operacijų.
Prarastų funkcijų atkūrimui dantų protezais su specialiais obturatoriais ligoniai nusiunčiami pas gydytojus odontologus ortopedus. Šiuolaikinės technologijos suteikia daug galimybių pagaminant patogius lengvai prižiūrimus protezus.
